Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ketvirtadienį pristatė ministerijos parengtus antros pensijų pakopos pokyčius. Gyventojai į kaupimą nebūtų įtraukiami automatiškai, galėtų laisviau išsiimti į fondus sumokėtus pinigus ir pasitraukti iš sistemos
„Mūsų siūlomi pokyčiai yra tam, kad galėtume skatinti pasitikėjimą sistema, užtikrinti savanorišką dalyvių įtraukimą, didinti sistemos patrauklumą ir lankstumą. Taip pat norime erdvės kalbant apie darbdavių dalyvavimą arba prisidėjimą.
Taip pat labai svarbus turėtų būti tikslas subalansuoti finansines paskatas ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą“, – spaudos konferencijoje žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Ruginienė.
Visų pirma, automatinį įtraukimą į kaupimą antroje pensijų pakopoje ministerija siūlo keisti kviečiant gyventojus prisijungti prie antros pensijų pakopos.
„Tai reiškia, kad mes siūlome pereiti prie savanoriškos sistemos, kuomet žmogus bus pakviestas ir galės apsispręsti, kokiame fonde nori kaupti ir ar išvis nori kaupti. Savanoriškai pasirašydamas sutartį galės dalyvauti sistemoje“, – aiškino ministrė.
I. Ruginienė pabrėžė, kad savarankiško kaupimu principu būtų didinamas pasitikėjimas sistema ir tai paskatintų gyventojus kaupti.
„Automatinis įtraukimas, būtent gąsdinimai dėl demografinės padėties, sudarė situaciją, kad net tie, kurie anksčiau tikėjo sistema, staiga dabar priima visiškai kitokius sprendimus“, – dėstė I. Ruginienė.
Savanoriškai pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją patogiai didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – įmokas stabdyti.
Įmokas būtų galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų didinimas galėtų būti atliekamas neterminuotai su galimybe atšaukti šį sprendimą. Gaunantiems mažesnes pajamas, galimybė koreguoti įmokos dydį ar ją stabdyti suteiktų saugumo, didintų kaupimo patrauklumą.
„Jeigu šiandien kaupėjas perveda 3 proc. savo atlyginimo dalies, esant gerai finansinei padėčiai, sistemoje galėtų būti leidžiama prisidėti 1, 2 arba 3 proc. daugiau ir taip kaupti ženkliau.
Lygiai taip pat, jei staiga atsitiko nelaimė ir nėra galimybės mokėti įmokų, galėtume padaryti neribotą laiką, neribotą kiekį galimybės sustabdyti įmokų mokėjimą. Vadinamąsias atostogas. Jos galėtų būti su kasmetiniu pratęsimu, bet, kaip ir sakiau, labai svarbu suprasti, kad šis modelis yra mūsų pirminė viziją, todėl dėl tam tikrų dalykų diskutuosime“, – komentavo I. Ruginienė.
Taip pat siūloma leisti išsiimti iki 25 proc. visų sukauptų lėšų. Tuo metu mažai sukaupusiems asmenims būtų leidžiama nutraukti kaupimą likus mažiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tiesa, abiem atvejais tektų susimokėti GPM.
„Esant tam tikram poreikiui, ta dalis visuomenės galės pasiimti sumą, kuri būtų lygi iki vieno anuiteto, kaip ir išėjus į senatvę, sumokant GPM“, – nurodė ministrė.
Ministerija siūlo leisti gyventojams nutraukti kaupimą nemokant GPM šiais atvejais:
- Kai asmeniui nustatyta 70–100 proc. negalia (pirmos grupės invalidumas).
- Kai asmeniui nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą.
- Kai asmeniui nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
- Išvykusiems ir ilgalaikio leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems užsieniečiams.
„Mes aiškiai sakome, kad leisime kiekvienam kaupiančiajam padaryti sprendimą. Tai reiškia, leisime pasirinkti, ar toliau likti sistemoje, ar išeiti pasiėmus savo įmokėtas įmokas ir tą prieaugį, kurį per kaupimo laikotarpį pavyko uždirbti“, – aiškino I. Ruginienė.
Ministerija siūlo, kad darbdavių dalyvavimas pensijų kaupime būtų savanoriškas. Tačiau, pasak I. Ruginienės, neatmetama įvesti ir privalomą darbdavių įtraukimą, kaip siūlė Lietuvos bankas.
„Galvojame, kad klausimas dėl darbdavių įsiliejimo (bankas taip pat siūlė ir valstybinį fondą) turėtų pasilikti antrajam etapui, nes tikrai reikia daugiau diskusijų ir matyti įvairių modelių, peržiūrėjimo ir skaičiavimo“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Pasilikus sistemoje ir gyventojui kaupiant toliau, valstybės prisidėjimas, anot ministrės, būtų keičiamas į mokestinę lengvatą.
„Girdite nemažai diskusijų, kad tiek gynybai, tiek kitoms sritims reikia papildomo finansavimo. Dėl to priemonė, kuri buvo kaip valstybės skatinamoji priemonė, galėtų pereiti į ypač svarbias šiai dienai sritis. Kiekvienas kaupiantysis turės galimybę turėti mokestinę lengvatą, kurią susigrąžins per kasmetinį deklaravimą“, – pažymėjo ministrė.
Šiuo metu pensininkai negali atsiimti visų sukauptų lėšų vienkartine išmoka, o nustatyta riba yra labai žema. Ministerija šią tvarką taip pat siūlo keisti.
„Iki privalomo anuiteto žmogus galėtų pasirinkti, ar pasiimti vienkartinę išmoką, ar išsidalinti periodinėmis išmokomis, ar nusipirkti savanorišką anuitetą ir išsidalinti periodinėmis išmokomis jau „Sodroje“, – aiškino ministrė.
Ministerija siūlo keisti įstatyme nustatytą fiksuotą anuiteto sumą ir susieti ją su procentine išraiška. Tai, I. Ruginienės manymu, leistų sumai dinamiškai keistis atsižvelgiant į ekonominę situaciją, atlyginimų augimą ir sukauptas lėšas.
„Mūsų pirminis pasiūlymas: 10 proc. galėtų būti vidutinės senatvės pensijos sukaupta riba, 50 proc. – galėtų būti viršutinė riba“, – pabrėžė I. Ruginienė.
12 mėn. langas pasitraukti įsigyjant papildomus pensijų apskaitos taškus
Ministerijos siūlymu, kaupiantieji, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, galėtų pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje:
- Į asmens „Sodros“ sąskaitą būtų įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai už dalį įmokų ir šių įmokų investicinio prieaugio, kurios buvo įmokėtos iš valstybės biudžeto (subsidija) ir / ar „Sodros“ įmokos dalies.
- Likusią dalį savo lėšomis mokėtų įmokų ir jų investicinio prieaugio asmuo galėtų atsiimti ir / arba įsigyti papildomų „Sodros“ pensijų apskaitos vienetų, neviršijant maksimalios 5 apskaitos vienetų per metus ribos.
„Daug diskusijų kėlė klausimas, o ką daryti su valstybės prisidėjimu. Nepamirškime, kad iki 2019 metų ir „Sodros“ dalis migravo į antrą pakopą.
Siūlome šitas dvi svarbias dalis palikti žmogui, perkeliant šią sumą į pirmą pakopą, taip didinant vienetų skaičių ir stiprinant būsimą pirmos pakopos „sodrinę“ pensiją“, – aiškino I. Ruginienė.
Ministrė taip pat matytų poreikį įdiegti sistemą, kurioje kiekvienas gyventojas galėtų matyti antroje ir trečioje pakopoje sukauptas sumas, galėtų palyginti rezultatus ir turėti bendrą informaciją vienoje vietoje.
Įpareigojo keisti tvarką
Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai, neskundžiami bei privalomi visiems valstybės piliečiams, taip pat ir valdžios institucijoms, tai yra ir įpareigojimas keisti dabartinį Pensijų kaupimo įstatymą ir sudaryti galimybę gyventojams nutraukti savo dalyvavimą antroje pakopoje.
Pradėjus kaupti šiuo metu pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos galimybės nėra. Sukauptus pinigus gyventojas gali atgauti tik išėjęs į pensiją.
Šiuo metu antrosios pakopos kaupime dalyvauja 1,4 mln. žmonių. Antroji pensijų pakopa valstybei kasmet kainuoja apie 300 milijonų eurų.
Kasmet sausio 2 d. dirbantieji nuo 18 iki 40 metų, kurie yra Lietuvos piliečiai arba turi leidimus gyventi Lietuvoje, yra įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija skelbia, kad per 2024-uosius metus Lietuvos gyventojai antros pakopos pensijų fonduose bendra sukaupto turto suma jau perkopė 9 mlrd. eurų. Praėjusiais metais II pakopos pensijų dalyviams bendrovių uždirbta vidutinė svertinė investicijų grąža, pasak asociacijos, siekė +16,6 proc.
LIPFA įsitikinusi, jog visi siūlymai ir ypač priimami sprendimai turėtų būti orientuoti į pensijų sistemos stiprinimą, o ne silpninimą. Diskusijose, asociacijos manymu, turėtų būti išlaikytas dėmesys orios senatvės užtikrinimui ir išvengta pagundos priiminėti patrauklius, bet trumparegiškus sprendimus.
II-osios pakopos pensijų sistemos pertvarką liečiantys įstatymai turėtų būti svarstomi artėjančios Seimo Pavasario sesijos metu.
