Lietuvos vairuotojams, laukiantiems pigesnių degalų, – nuvilianti žinia. Nepaisant didelio kainų skirtumo tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių, valdantieji kol kas atsisako mažinti dyzelino akcizą. Po daugiau kaip tris valandas trukusių diskusijų paaiškėjo, kad naujų tiesioginių priemonių degalams atpiginti nebus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius įspėja, kad toks sprendimas valstybės biudžete paliktų dar vieną finansinę spragą.
Lietuvoje dyzelinas gerokai brangesnis
Spalio 5 dienos Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinė dyzelino litro kaina Lietuvoje siekė 2,24 euro.
Tuo metu Lenkijoje už litrą vidutiniškai reikėjo mokėti 1,76 euro, o Latvijoje – maždaug 2,12 euro.
Vidutinės dyzelino kainos, 2026 m. spalio 5 d.
0 €0.6 €1.2 €1.8 €2.4 €LietuvaLatvijaLenkija
Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūros duomenys, paskelbti TV3
Skirtumas ypač juntamas dažnai važinėjantiems žmonėms. Pavyzdžiui, pripildžius 50 litrų degalų baką Lenkijoje, pagal šias vidutines kainas būtų galima sutaupyti apie 24 eurus.
Tačiau valdantieji kol kas nemato galimybių sumažinti šio skirtumo mažesniais mokesčiais.
Premjeras paaiškino, kodėl akcizo nemažins
Spalio 8 dieną vykusiame valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje svarstytas siūlymas mažinti dyzelino akcizą, tačiau socialdemokratai jam nepritarė.
Premjeras M. Sinkevičius paaiškino, kad valstybės finansai jau dabar susiduria su sunkumais.
Pasak jo, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių surinkimas atsilieka nuo planuotų rodiklių, o metų pabaigoje gali pritrūkti kelių šimtų milijonų eurų.
Todėl papildomas akcizo mažinimas dar labiau sumažintų biudžeto pajamas.
Premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad vienoda degalų lengvata būtų taikoma visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo jų pajamų. Dėl to, jo vertinimu, tokia parama nebūtų pakankamai tikslinga.
Kiek kainuotų 10 centų nuolaida?
Finansų ministras Taurimas Valys pateikė konkrečius skaičius.
Ministerijos vertinimu, sumažinus dyzelino kainą maždaug 10–12 centų už litrą, valstybės biudžetas netektų apie 20 mln. eurų per mėnesį.
Jeigu tokia priemonė galiotų visus metus, jos kaina galėtų siekti apie 240 mln. eurų.
Būtent šios išlaidos tapo vienu svarbiausių argumentų prieš akcizo mažinimą.
Koalicijos partneriai nesutinka
Vis dėlto ne visi valdantieji pritaria tokiam sprendimui.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad akcizo mažinimas yra viena iš nedaugelio tiesioginių priemonių, kuriomis valstybė galėtų paveikti degalų kainas.
Jis taip pat pasigedo išsamesnių Finansų ministerijos skaičiavimų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga įspėjo, kad degalams toliau brangstant prie šio klausimo teks sugrįžti.
Valstiečiai siūlo papildomų biudžeto pajamų ieškoti didinant alkoholio ir tabako gaminių akcizus.
Tačiau dėl tokio sprendimo koalicijoje taip pat nėra sutarimo.
Ką valdžia siūlo vietoj pigesnio dyzelino?
Kol kas sutarta dėl dviejų pagrindinių krypčių.
Pirmoji – pigesnės kelionės viešuoju transportu. Traukinių ir tarpmiestinių autobusų bilietų nuolaidoms numatoma skirti apie 6 mln. eurų.
Antroji – didesnis degalų kainų skaidrumas. Siekiama, kad degalinės viešai skelbtų aktualias kainas, o ne tik kartą per parą atnaujinamus duomenis.
Tikimasi, kad vairuotojai galės lengviau palyginti pasiūlymus ir pasirinkti pigesnę degalinę.
Tačiau šios priemonės tiesiogiai nesumažina dyzelino akcizo ir negarantuoja, kad kainos kolonėlėse kris.
Kas laukia vairuotojų?
Kol kas dyzelino akcizo mažinimo neplanuojama, nors dalis koalicijos partnerių žada prie šio klausimo sugrįžti, jeigu padėtis degalų rinkoje blogės.
Vairuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu pigesnio dyzelino dėl naujo valdžios sprendimo tikėtis nereikėtų.
Degalų kainos ir toliau priklausys nuo pasaulinių naftos rinkų, tiekimo sąlygų, valiutų kursų bei prekybininkų kainodaros.
Svarbiausia – valdžia akcizo nemažina ne todėl, kad degalai nebūtų pabrangę, o todėl, kad baiminasi dar didesnio biudžeto pajamų trūkumo. Dėl to diskusija, kas turėtų prisiimti brangių degalų naštą – valstybė ar vairuotojai, – kol kas lieka atvira.





