Nenaudokite šių augalų, jei nenorite sunaikinti sodo ir turėti problemų su įstatymais.
Visi sodininkystės entuziastai turėtų prisiminti, kokių medžių negalima sodinti kieme, kad nekiltų problemų. Kai kurie pasėliai gali sunaikinti „kaimynus“ sklype, o jų pasodinimas gali užtraukti bausmę. Tai invaziniai augalai, atkeliavę pas mus iš kitų regionų ir galintys nekontroliuojamai plisti natūraliose ekosistemose, kenkdami vasaros gyventojams ir ūkininkams.
Kokių augalų nerekomenduojama auginti sklypuose ir kodėl tai svarbu, UNIAN pasakojo visuomeninės organizacijos „Ecodia“ ekosistemų išsaugojimo specialistas Bohdanas Kučenka.
Kiek pavojingos invazinės rūšys?
Pasak eksperto, pagrindinė tokių augalų problema yra natūralių priešų trūkumas, nes mūsų ekosistemos tiesiog neturėjo laiko prisitaikyti prie jų buvimo ir sukurti mechanizmų šių rūšių skaičiui kontroliuoti.
„Atitinkamai invazinės rūšys palaipsniui plinta palankioje aplinkoje, daugiausia žmonių sutrikdytose teritorijose (apleistuose pastatuose, plyno kirtimo vietose, dėl per didelio ganymo nualintose stepėse, sąvartynuose ir kt.), ir išstumia vietines rūšis“, – teigia specialistas. Tai lemia reikšmingą biologinės įvairovės sumažėjimą.
vyraujamame miške pažemio augalų įvairovė ir danga Pavyzdžiui, raudonojo ąžuolo yra kelis kartus mažesnė nei paprastojo ąžuolo vyraujamame miške. Pagrindinė to priežastis – lėtas raudonojo ąžuolo nukritusių lapų irimas, pro kurį gali prasiskverbti tik keli augalai.
Kokios invazinės augalų rūšys yra Lietuvoje?
„Invazinių rūšių plitimas yra viena iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių visame pasaulyje. Ši problema neaplenkė ir Lietuvos – mokslininkų duomenimis, mažiausiai 50 Lietuvoje aptinkamų rūšių yra invaziniai augalai“, – sako Bohdanas Kučenka.
Visų pirma, tai ambrozija , barštis , sirinė medvilnė, kanadinė rykštenė, paprastoji viksva, krūminė amorfa ir daugelis kitų. Tuo pačiu metu, anot specialisto, oficialus sąrašas dar nėra įtvirtintas teisės aktuose.
Pirmasis bandymas oficialiai išspręsti šią problemą buvo Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės mėn. patvirtintas invazinių medžių, kuriuos draudžiama sodinti miškuose, sąrašas. Šiame sąraše buvo 13 rūšių, įskaitant uosio lapą klevą, raudonąjį ąžuolą, juodąją akaciją (geriau žinomą kaip baltąją akaciją) ir dygliuotąjį uosi .
Tačiau po mažiau nei šešių mėnesių, po aktyvaus miškininkų pasipriešinimo draudimui sodinti rūšis iš šio sąrašo, Lietuvos valstybinė reguliavimo tarnyba atšaukė atitinkamą įsakymą.
Kokių medžių negalima sodinti šalia namo?
Pasak specialisto, sunku nustatyti dažniausiai pasitaikančias invazines rūšis, nes tokių rūšių naudojimas (arba nenaudojimas) priklauso nuo vietos klimato ypatybių, jų sėklų ar daigų prieinamumo, taip pat nuo pačių žemės savininkų pageidavimų.
„Pavyzdžiui, kažkas gali mėgti auginti vietines liepas, klevus ar paprastąjį ąžuolą, o kažkas labiau norės invazinių akacijų, amorfų ar raudonųjų ąžuolų. Pastaraisiais metais paulovnijų , kurios taip pat gali pasižymėti invazinėmis savybėmis, sodinimas“, – komentuoja Bohdanas Kučenko. išpopuliarėjo
Pasak specialistės, poveikis gamtai dėl invazinių rūšių sodinimo namų sklypuose priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek sklypas yra nutolęs nuo natūralių teritorijų, kur svetimos rūšys gali „pabėgti“, kiek toli pasklinda sėklos.
„Pavyzdžiui, sparnuotas uosio klevo sėklas vėjas gali nešti šimtus metrų, o mažas, plaukuotas Sirijos tuopos sėklas – daugybę kilometrų“, – priduria Kučenka.
Pasak specialisto, pagrindinė priežastis, kodėl negalima sodinti paulovnijos ir kitų panašių augalų, yra žala aplinkai: „Nuo invazinių augalų plitimo labiausiai kenčia vietinė flora ir susijusios vabzdžių, gyvūnų, paukščių ir kt. rūšys. Pavyzdžiui, jei natūraliose pievose, kuriose auga dešimtys augalų rūšių, atsiranda barščių ar samčių, tai per kelerius metus šie „svetimšaliai“ gali visiškai uždengti teritoriją ir išstumti visas arba beveik visas vietines rūšis, užblokuodami joms prieigą prie saulės šviesos.“
Tokie augalai taip pat gali pakenkti dirvožemiui. Juk invazinių augalų negyvos dalys paprastai suyra daug lėčiau nei vietinių rūšių liekanos – grybai, vabzdžiai ir bakterijos taip pat nėra labai „įpratę“ vartoti svetimžemių augalų.
Svetimšalės ankštinių šeimos rūšys (akacijos, gledicijos, amorfos) padidina azoto kiekį dirvožemyje, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti teigiamai. Tačiau dėl to nyksta daugelis rūšių, kurios nemėgsta azoto pertekliaus (pvz., laukinės orchidėjos, viržiai, čiobreliai), taip pat sukelia gruntinio vandens ir netoliese esančių vandens telkinių taršą nitratais.
Aplinkosaugos organizacija pažymi, kad garsiausia invazinė rūšis, daugeliui žmonių sukelianti sunkią alergiją, yra ambrozija . Tačiau invazinės rūšys gali pakenkti ne tik alergiškiems žmonėms. Pavyzdžiui, Sosnovskio barštis turi blogą reputaciją, nes jo sultys, patekusios ant žmonių odos ar gleivinių, gali sukelti gilius nudegimus, kurie ilgai gyja.
„Deja, dėl oficialaus sąrašo trūkumo nėra jokių įstatyminių apribojimų dėl pavojingų augalų auginimo, todėl už tokius veiksmus netaikoma jokia atsakomybė“, – sako Bohdanas Kučenka.
Išimtis taikoma tik augalams, kurie dėl savo pavojingumo žmonėms ir žemės ūkiui yra pripažinti karantininėmis piktžolėmis ( ambrozija, rausvasis kartumasis, dygliuotasis nakvišas ir kt.).
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
