Kuršių marių pakrantėje aukso žiedus sumainė šunų tobulėjimo erdvės „Ema DogSoul“ įkūrėja, šunų dresuotoja Ema Kaušytė ir Emilis Macevičius. Poros šventė – neeilinė. Joje puikiai atsispindėjo meilė keturkojams – ceremonijoje jie ne tik dalyvavo, bet vienam teko ir ypatingas vaidmuo.
Iš Klaipėdos kilusi Ema po vestuvių pasirinko Macevičės pavardę. Ji portalui Žmonės.lt papasakojo apie rugpjūtį įvykusią išskirtinę vestuvių šventę, kuri, žinoma, neapsiėjo be keturkojų draugijos – ceremonijoje dalyvavo ir svarbų vaidmenį atliko jų šunytė Aliaska.
Vestuvės – su keturkojais
„Net nebuvo idėja, kitaip net negalėjo būti. Mano šuo su manimi buvo dar tada, kai vienas kito su vyru nepažinojome. Aš 10 metų veikla užsiėmiau prieglaudoje – pradėjau nuo savanorystės, dabar su šunimis dirbu. Jau apie 6 metus užsiimu dresūra, esu atsidariusi savo mokyklą. Tad tikrai galiu teigti, kad šunys yra mano gyvenimo dalis.
Pirma kilo mintis tiesiog dviese išvykti į užsienį, gal tik su tėvais iškelti vestuves. Bet norėjome, kad dalyvautų ir seneliai, man taip pat atrodė būtina, kad ceremonijoje dalyvautų šuo“, – Žmonės.lt pasakojo Ema.
Įdomu ir tai, kad ceremonijoje dalyvavo ne vien tik 41 žmogus, Emos kalytė Aliaska, bet dar ir keturi kiti keturkojai – jos draugai svečiai Hesė, Leila, Amber ir Aja.
„Tikrai ne visi buvo kviečiami su šuniukais, – šyptelėjo pašnekovė. – Kvietėme tuos šuniukus, kuriems nekyla stresas būnant tarp žmonių ir tuos, kurie sutaria su mūsų šuneliu. Pavyzdžiui, mano draugės šuo negalėjo dalyvauti, nes jis nelabai mėgsta svetimus žmones.“
Ema ir Emilis susipažino prieš daugiau nei 4 metus, per bendrus pažįstamus. Tuo metu juos vienijo vienas bendras įprotis.
„Vienas pagrindinių dalykų, į ką atkreipėme dėmesį, buvo tai, kad mes abu jau daug metų nevalgome mėsos. Tad gal abu turime nemažai tos meilės gyvūnams. Mano vyras darbuojasi visai kitoje sferoje, bet tikrai įsijungia į mano šunų pasaulį ir savanorystę prieglaudoje“, – sako ji.
O savo meilę gauruotiesiems keturkojams Ema tikina radusi dar vaikystėje. Ji lydėjo ir vėliau, o užaugus išsivystė ir į veiklą.
„Teoriškai esu baigusi mokslus apie gyvūnų elgseną, tad kaip ir apie visus gyvūnus, bet greičiausiai gimiau su įdiegtu genu, kad mano gyvenimas bus skirtas būtent šunims. Pamenu, kad jei nebūdavo prie manęs šuns, ieškodavau jų pas kaimynus. Kai atėjo laikas mokykloje svarstyti, ką daryti, turėjau daug minčių, bet 16-os nuėjau savanoriauti į prieglaudą ir iš ten visai nebeišėjau. Manau, kad tiesiog vieni žmonės užprogramuoti mylėti gyvūnus, o kiti – ne“, – teigė Ema.
Pašnekovės teigimu, šunys daug labiau prognozuojami nei žmonės, todėl net nebuvo jokios kalbos, kad jie galėtų sukelti chaosą vestuvėse.
„Kai pažįsti šunį, gali puikiai žinoti jo reakcijas. Padarėme viską taip, kad pavyktų užbėgti įvykiams už akių, kad kažko nenutiktų. Kai atėjome į ceremoniją, žinojome, kad mūsų Aliaska norės pasisveikinti su svečiais, su kitais šunimis, tad skyrėme jai minutėlę.
Nebuvo, kad kažkas keltų problemas. Dalį laiko ji šalia mūsų ėjo ant pavadėlio, vėliau sveikinosi ir su tėvais. Kiti šuniukai taip pat buvo ramūs – kas ant kelių, kas prie kojų“, – šyptelėjo ji.
Ypatingas Aliaskos vaidmuo
Ceremonijos metu ypatingą vaidmenį gavo pačios Emos šunytė – jai buvo patikėta jauniesiems atnešti žiedus.
„Daug kas mūsų klausė, ar specialiai Aliaską ruošėme tam. Bet galiu pasakyti, kad ne, – šypsosi ji. – Aš visą gyvenimą ją mokau triukų, daiktus nešioti ji moka visą gyvenimą, tad čia jai buvo pati lengviausia užduotis.
Kadangi mano viena draugė puikiai pažįsta Aliaską, jai daviau užduotį paduoti krepšiuką, o į Emilio švarką buvau įdėjusi vieną skaniuką, kurį paskui daviau šuniui. Kadangi buvo humanistinė ceremonija, Aliaskai dar davėme padėti antspaudą ant liudijimo.“
Anot dresuotojos, visi klausimai, kas vestuvėse galėjo sieti šunį, buvo kone savaime aiškūs ir nereikalavo diskusijų. „Taip turėjo būti“, – šypteli ji.
„Kas buvo susiję su šunimi – mes negalvojome. Tai net nebuvo diskusijų, debatų klausimas. Taip natūraliai buvo aišku, kad taip bus, lygiai taip pat buvo aišku, kad šuo dalyvaus ceremonijoje.
Vienoje Amerikos valstijoje legaliai šuo gali būti vestuvių liudininkas – galbūt ir iš ten man kilo tas noras, kad ir mano šuo būtų vestuvių liudininkas. Aliaska su mumis praleidžia daugiausia laiko, daugiau, nei bet kuris kitas žmogus“, – teigė ji.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
