Naujausias darželis, pasigavęs druskų terapijos virusą – Šalčininkų lopšelis-darželis „Pasaka“. Nors pirmą kartą 2013 m. Lietuvoje tokias paslaugas pradėjo teikti visiems prieinamas darželis Mažeikiuose, tai ilgą laiką buvo privačių ikimokyklinių įstaigų pasididžiavimo objektas. Visgi, šiandien daugėja ir valstybės finansuojamų darželių, kurie siūlo haloterapijos paslaugas. O atsiliepimai – vien teigiami.
Tėvai pastebi, kad vaikai mažiau serga
„Druskų kambario įrengimo idėja kilo man, nes daug domėjausi inovacijomis ir šiuolaikiškais sprendimais darželiuose. Domėjausi ne tik tam, kad galėtume papildyti ir patobulinti savo ugdymo programą, bet ir kad galėtume prisidėti prie teigiamo pokyčio vaikų sveikatai.
Lankiausi įstaigose, kur buvo įrengti ir baseinai, ir druskų kambariai, bet mane galiausiai įtikino Alytaus darželio „Girinukas“ direktorės žodžiai, kad labiausiai pasiteisinęs jų projektas buvo druskų kambario įrengimas“, – LRT.lt pasakoja Šalčininkų lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Ana Kulešovienė.

52 metus švenčiančio darželio direktorė teigia, kad projekto įgyvendinimo procesas nebuvo vien rožėmis klotas.
„Pirma reikėjo surasti tinkamą vietą, kuri būtų tinkamo dydžio, atitiktų higienos reikalavimus, galėtų būti tinkamai vėdinama, apšviesta, kur galima būtų saugiai bei vaikams neprieinamoje vietoje įrengti smulkias druskos daleles leidžiantį medicininį aparatą. Antras etapas buvo įmonės, kuri galėtų tokį kambarį įrengti, paieškos. Pasirodo, tokia įmonė Baltijos šalyse yra vos viena. Dėl to laukimo procesas užtruko visą pusmetį. Jie apskaičiavo sąmatą ir tada ėmėmės finansavimo šaltinių paieškos. Na, o kol suradome projektui finansavimą, paslauga pabrango“, – su šypsena veide prisimena darželio direktorė.

Anot A. Kulešovienės, labiausiai ją nustebino darželio tėvai, kurie ne tik išreiškė savo vienbalsį palaikymą, paaukojo pinigų, bet net patys ėmėsi druskų kambario rengimo.
„Darželio taryboje pristatėme šią mintį net nesitikėdami teigiamos reakcijos, o sulaukėme ne tik absoliutaus pritarimo, bet ir ryžto padėti. Tėveliai sutvarkė ir paruošė patalpą bei prisidėjo finansiškai – vienas tėvelis apmokėjo dalį statybinių medžiagų kainos ir jas pristatė, o kitas – sutvarkė elektros izoliaciją ir pagamino baldų. Aišku, labiausiai prisidėjo savivaldybė. Rajono merą finansuoti projektą įtikino kambario teikiama nauda specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, nes druska mažina įtampą, lavina smulkiąją motoriką ir kitus gebėjimus“, – paaiškina A. Kulešovienė.

Šiuo metu darželis savo sienose glaudžia 203 nuo 1 iki 6 metų lenkų kalba ugdomus vaikus, kurie suskirstyti net į 12 grupelių. Vis dėlto, jau šiemet vykstantys priestato statybos darbai žada ateityje ne tik daugiau laisvų vietų naujiems darželinukams, bet ir didelę daugiafunkcę salę bei logopedo ir lietuvių kalbos pamokų kabinetus.
Nors sanatorijos skundžiasi, kad druskos kambariuose sudominti vaikų ilgam negali, A. Kulešovienė su tokia problema teigia dar nesusidūrusi. Atvirkščiai – ji sako, kad vos gali vaikus iš ten išprašyti.
„Visos darželio grupės druskos kambariuose lankosi pagal gydytojų rekomendacijas – vieną savaitę kiekvieną dieną, po 10–20 min., o tada daroma mėnesio pertrauka. Tokią turime sistemą todėl, kad tai nėra gydymas, o sveikatos palaikymas – profilaktika. Kol kas iš tikrųjų nesusidūrėme su vaikų nenoru išbūti visą laiką. Iš tiesų, juos iš ten kur kas sudėtingiau išvesti, nes juos tai labai atpalaiduoja ir migdo“, – juokdamasi tikina pašnekovė.

Šio darželio direktorė visame mieste garsėja savo iniciatyvumu – ji pati ieško projektų, domisi naujovėmis ir rašo prašymus. Rezultatas – akivaizdus. Pasak direktorės, tai ne pirmas ir ne paskutinis darželio projektas – ateityje jų bus ir daugiau.
„Sulaukėme labai daug teigiamų atsiliepimų ir gražių žodžių po pirmų vaikų apsilankymų. Net dabar tėvai pastebi, kad vaikai mažiau serga. Žinoma, tai bus akivaizdžiausia tik po kokių metų ar dvejų. Dėl tokių projektų kaip šis esame įsigiję ir paspirtukų, ir šiaurietiško ėjimo lazdų, tad ir toliau planuojame aktyviai dalyvauti visuose galimuose projektuose, nes minčių turime daug“, – sako Šalčininkų lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė A. Kulešovienė.
„Vaikas sakė, kad labai patiko“
„Vaikas sakė, kad labai patiko, yra daug smėlio, kad gražu. Buvo jau du seansai. Mes, kaip tėvai, labai apsidžiaugėme, kad įgyvendinamas toks projektas, nes šiuo projektu darželis rūpinasi mūsų vaikų gerove, stiprina mūsų vaikų imunitetą, valo jų kvėpavimo takus, mažina jų patiriamą stresą ir gerina miego kokybę“, – teigia vieno darželinuko mama Inesa Dailidka.
Jai antrina ir Oksana Baslyk, kurios teigimu, jos vaikas šiuo metų laiku dažniausiai serga kvėpavimo takų ligomis, o šiais metai jokie ligos požymiai dar nepasirodė.
„Jei reikėtų rinktis darželį dabar, mano sprendimo nepaveiktų druskos kambarys, kiek darželio vystymasis ir nuolatinė evoliucija, t. y. pačio darželio noras įgyvendinti projektus, kurie nebuvo įgyvendinami nei mūsų rajone, nei niekur kitur Lietuvoje. Dabartinis projektas parodo, kad administracija labai kruopščiai ir labai atidžiai renkasi projektus, nes šis druskų kambarys yra reikalingas tiek vaikų sveikatai, tiek darželio tobulėjimui“, – džiaugiasi mama.

O kitą mamą – Katriną Neverkevič – būtent druskų kambarys ir įtikino leisti savo vaikui būti globojamam šiame darželyje.
„Mes naudojamės druskų kambarių paslaugomis, nes dažnai sergame kvėpavimo takų ligomis – praeitais metais mano vaikas 4 kartus sirgo ūmiu plaučių uždegimu. Sanatorijose praleisti laiką vaikui nepatinka dėl jose siūlomos pasyvios veiklos, o mūsų darželio privalumas tas, kad vaikai druskos kambaryje gali žaisti ir užsiimti auklėtojų kuriamomis veiklomis. Aš esu darželio tarybos narė ir, kai buvo iškeltas klausimas dėl druskos kambario įkūrimo, apsidžiaugiau ir tai tikrai paskatino šiais metais leisti vaikui lankyti būtent šį darželį“, – teigia K. Neverkevič.
Dezinfekcija plaučiams ir kvėpavimo takams
Gydytojai apie haloterapiją atsiliepia taip pat teigiamai. Privačios klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Daiva Sakavičienė sako, kad haloterapijos procedūros visada išpopuliarėja šaltuoju metų laiku, kai kabinasi visi virusai ir žmonės greičiau suserga. Ji pastebi, kad druskų kambariai yra nuostabi kūno dezinfekcijos ir imunitetą stiprinanti priemonė.
„Haloterapija atsirado tada, kai druskų kasyklų darbuotojai pastebėjo, kad jie mažiau serga plaučių, odos ligomis. Druskų kambariuose sausas druskos aerozolis pasiskirsto aplinkoje ir veikia kaip dezinfekcija plaučiams bei kvėpavimo takams. Toks druskos rūkas atpalaiduoja bronchus, mažina organizme vykstantį uždegimą, skystina gleives, mažina atopinio dermatito, žvynelinės simptomus, išvalo brendimo spuogelius, padeda vaikams, turintiems alergijų, nuramina nervų sistemą, dėl ore esančio jodo padeda žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis“, – sako gydytoja D. Sakavičienė.

D. Sakavičienei antrina ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Raminta Bražiūnienė. Anot jos, haloterapija darželiams – tik į naudą.
„Iš tiesų, haloterapijos pasiekiamumas yra problematiškas, nes, norint patekti į gydymo įstaigas nemokamai, reikia gydytojo siuntimo, o siūlomos privačios paslaugos yra ne visiems įkandamos. Jeigu tai nėra įsisenėjusi liga, pavyzdžiui, bronchitas, faringitas, teigiamas terapijos rezultatas pasimato greitai, po dviejų, trijų apsilankymų, todėl tai yra pasiteisinantis gydymo būdas. Man atrodo, jei vaikų ugdymo įstaigos įsirengtų druskų kambarius, jas lankantys vaikai trumpiau ir rečiau sirgtų“, – tikina R. Bražiūnienė.
Vis dėlto, druskų kambariai netinka ūmiais atvejais, kai žmogus kosėja, karščiuoja, kai yra pasigavęs virusą.
Taip pat haloterapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems inkstų lėtinėmis ligomis, o nėščioms moterims, prieš lankantis druskų kambariuose, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Išėjus iš druskų kambario patariama gerti arbatą arba šiltą vandenį.

Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.