„Lietuvos architektūros epocha“ – taip amžinybėn iškeliavusį architektą Audrį Karalių prisimena jo bendražygiai. Šviesaus atminimo velionio nuopelnų sąrašas ypač gausus – nuo pirmosios Lietuvoje architektūrinės periodikos leidimo iki ryškių pėdsakų Kauno mieste.
A. Karalius mirė, eidamas 65-uosius metus. Apie netektį LRT RADIJUI pranešė dukra Urtė Karalaitė.
„Atvirumas – ypač tada, kai nepatogu“
Leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir direktorė Ūla Ambrasaitė prisiminė, kaip 1996 metais pasirodė pirmasis pirmos Lietuvoje architektūrinės periodikos „Arkitektas“, leistos A. Karaliaus, numeris.
„Man dar nebuvo 10 [metų], bet redaktoriaus A. Karaliaus aiškinimas giliai įsismelkė į suvokimo apie pasaulį žemėlapį. „Arkitektas“ nėra rašybos klaida, tai labiausiai tinkamas žodis pirmam architektūriniam laikraščiui, nes taip žmonės sako kaime. O laikraštyje norėta kalbėti ne vien apie elitizmą, bet ir apie giluminį architektūros pajautimą. Siekta kurti ir gryninti lietuviškąją architektūros kultūrą, o ne vien apžvelgti, kas ir kaip. Todėl net kaimui tai turėjo skambėti savai. Juo labiau kad tarpukariu taip irgi buvo tarta.
Kalba yra kertinis pasaulio pažinimo ir atpažinimo įrankis – tokią žinutę sau įsidėjau tuomet. Ir vėliau skaitant Audrio vedamuosius bei kritinius tekstus tik stiprėjo suvokimas, kad kalba yra žmogaus identitetas, ir nevalia jos redaguoti prieš žmogaus valią“, – feisbuke dalijosi Ū. Ambrasaitė.
Ji paminėjo ir kitą 1996-ųjų įvykį – tais metais A. Karalius įkūrė leidyklą PVZ.
„A. Karalius sugalvojo pavadinimą – PVZ. Tačiau tuomet kalbos sergėtojų institucijos nesuprato, ką tai reiškia, ir liepė rasti normalų lietuvišką žodį. A. Karalius tikrai neatsisakys savo koncepto, tad sugalvojo, kad įmonė vadinsis „Pėvėzė“, jeigu taip reikia, o logotipas išliks PVZ (check it out, tikrai labai progresyvus). Kas yra Pėvėzė? Senovės lietuvių upių ir pelkių deivė, įtikino A. Karalius. Kalbos sergėtojai patikėjo. Man tai reiškė suvokimą, kad pasaulis yra poezija, kurią vis kėsinasi pažaboti biurokratija. Jaučiausi esanti pėvėzė“, – atskleidė Ū. Ambrasaitė.
Leidėja papasakojo ir istoriją, kaip „Redaktorius“ A. Karalius jos leidyklai iš pradžių siūlė pavadinimą „Because“.
„A. Karalius save mėgo vadinti Redaktoriumi, ir žodis „redakcija“ vaikystėje tapo kažkokiu neįsisąmonintu burtažodžiu, kuriuo autoritetingai mosuodavosi barzdotas vyras apvaliais akiniais tėvų namuose. Burtažodis, kuris siejasi su poezija, agency ir vertybiškai pagrįstu maištu.
Maždaug 2013-aisiais sugalvojau kurti savo redakciją ir ieškojau jai pavadinimo. Audrys primygtinai siūlė „Because“ – kaip pareiškimą, po kuriuo gali daryti bet ką. Jau buvo sukurtas labai gražus logotipas, kurį norėjau jam padovanoti, nes sakiau, kad norisi visgi lietuviško leidyklos pavadinimo. Netrukus su jo dukra U. Karalaite kažkurią rudens naktį ŠMC kavinėje radome žodį – „Lapas“, – dalijosi Ū. Ambrasaitė.
„Esu dėkinga A. Karaliui, kad užaugau su žinojimu, jog jeigu nori ką nors sureikšminti, nes manai, kad tai svarbu, net jei reikia šiek tiek patrolinti visuomenę – just do it“, – pridūrė leidėja.
Anot jos, jeigu reikėtų įvardyti A. Karaliaus palikimą vienu žodžiu, tai būtų atvirumas – ypač tada, kai nepatogu.
Kaunas buvo Audrio miestas“
Lietuvių teatro kritikas, publicistas Vaidas Jauniškis teigė, kad Kaunas buvo A. Karaliaus miestas.
„Tai su kuo man dabar Kaunas bus susijęs? Jis buvo Audrio miestas, ir kad ir kaip mažai bendravome, daugiau pasirašinėdavome, visada žinojau, kad ten yra Audrys ir jo Prisikėlimo bažnyčia. Ir jo Pilotas, be kompromisų šaunantis į saugotinų ir nesaugomų teritorijų erdves. Ačiū ir gero skrydžio, Arkitekte!“ – feisbuke rašė V. Jauniškis.
„Lietuvos architektūros epocha“
„Jeigu architektūra būtų kovos menas, Audrys būtų nenugalimas taichi kovotojas. Jeigu architektūra būtų Everestas, Audrys būtų įlipęs į viršukalnę be papildomo deguonies ir su šortais. Jeigu architektūra būtų vandenynas, Audrys būtų jį skersai išilgai perbridęs, prieš tai, žinoma, sukėlęs laivams neįveikiamas bangas“, – feisbuke rašė buvęs prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Anot jo, A. Karalius yra „Lietuvos architektūros epocha“.
Man dar nebuvo 10 [metų], bet redaktoriaus A. Karaliaus aiškinimas giliai įsismelkė į suvokimo apie pasaulį žemėlapį.
Ū. Ambrasaitė
„Iš jo sėmiausi ne buko patriotiškumo, žodžio ir kalbos meno, muzikos įvairiapusiškumo, Mačiūniško iniciatyvumo, atidumo medinukams, urbanistikai, simboliams ir svarbiausia – meilės Kaunui, – teigė P. Mačiulis. – Nors jis vengė šio jausmus nusakančio žodžio ir retsykiais jį pašiepė, tačiau nerandu tinkamesnio žodžio apibūdinti vertei ir ryšiui tarp miesto ir Audrio. Jis į Kauną nėrė labai giliai, apgalvotai ir be skrupulų. Kaunas šiam Vilniuje gimusiam kūrėjui buvo tikri namai.“
„Garbė, atkaklumas ir drąsa“
Pasak buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, architektas mokė kurti, vertinti, gėrėtis ir naudotis miestais.
„Mokė, kaip juos auginti ar bent jau jų negadinti. Audrys žinojo, kas yra garbė, atkaklumas ir drąsa. Ir kasdien tai praktikavo. Ačiū Tau, Audry. Ir amžiną atilsį Tau“, – feisbuke teigė meras.
Apie Karalių
A. Karalius gimė 1960 metų gruodžio 20 dieną Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius.
1978 metais A. Karalius baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją, 1984 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1988 metais A. Karalius buvo Sąjūdžio Kaune dalyviu.
1990–1991 metais A. Karalius buvo Kauno miesto vyriausiuoju architektu, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika.
1996 metais A. Karalius įkūrė leidyklą PVZ ir jai vadovavo, 1996–1998 metais buvo architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėju, 1998–2009 metais dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Tai su kuo man dabar Kaunas bus susijęs? Jis buvo Audrio miestas.
V. Jauniškis
Nuo 2000 metų A. Karalius buvo Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“ Mieso van der Rohės fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 metų – internetinio architektūros ir kultūros portalo Pilotas.lt redaktorius.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
