Vadovaujantis gydytojų patarimais, ką gali padaryti pats žmogus, siekdamas išsaugoti skrandžio sveikatą, atrodo, reikia nedaug – subalansuotos mitybos, valdomų emocijų ir streso, fizinio aktyvumo. Vis tik neretai šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje tai tampa nemenku iššūkiu.
Goda Sadauskaitė (nuotr. ELTA/123rf.com) (tv3.lt koliažas)
Šį paradoksą pastebi ir gydytoja gastroenterologė doc. Goda Sadauskaitė. „Atrodo taip paprasta, kad net per prasta, bet tai reikalauja tam tikros savidisciplinos, pagaliau – ir laiko. Jeigu žmonės dirba visą dieną po dvylika valandų ir pirmą kartą prisėda pavalgyti tik vakare, tai jau yra problema“, – konstatuoja ji.
Kiek įtakos skrandžio sutrikimams turi maistas ir emocinė būsena, kokių produktų reikia žūtbūt vengti ir kokia dieta pasitelkiama varginant pilvo pūtimui, plačiau kalbamės su VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadove, Gastroenterologų draugijos prezidente, gydytoja gastroenterologe doc. G. Sadauskaite.
Žmonės dažnai sieja: ką valgiau, nuo to ir susirgau. Žinome apie storosios žarnos vėžio kancerogenus, pavyzdžiui, rūkytų, raudonos mėsos gaminių perteklių. Ar skrandžio vėžiui ir kitoms ligoms yra tokie aiškūs kancerogenai?
Šiandien įvairių dietų ir mitybos rekomendacijų yra labai daug, tačiau pagrindiniai sveikos mitybos principai išlieka tie patys – įvairovė, saikas, reguliarumas ir kuo mažiau perdirbtas maistas. Nekalbant apie specifines gydomąsias dietas, daugumai žmonių rekomenduojama, kad didžiąją raciono dalį sudarytų daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, kokybiški baltymų šaltiniai bei sveikieji riebalai. Baltymai gali būti gaunami tiek iš gyvūninės kilmės produktų, tiek iš ankštinių kultūrų ar kitų augalinių šaltinių, jei mityba yra visavertė ir subalansuota.
Taip pat svarbus pakankamas skysčių kiekis, reguliarus valgymo režimas ir vengimas persivalgyti vakare. Daliai žmonių gerai toleruojami fermentuoti produktai gali būti palankūs žarnyno mikrobiotai.
Atrodo taip paprasta, kad net per prasta, bet tai reikalauja tam tikros savidisciplinos, pagaliau – ir laiko. Jeigu žmonės dirba visą dieną po dvylika valandų ir pirmą kartą prisėda pavalgyti tik vakare, tai jau yra problema.
Kenčiantiems nuo pilvo pūtimo – speciali dieta
Reikėtų riboti perdirbtą mėsą – dešras, rūkytus gaminius, perteklinį cukrų, sočiuosius ir transriebalus, labai stipriai perdirbtą maistą bei dažną, gausų alkoholį. Jeigu žmogaus skrandis jautresnis, rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – po nedaug, kokius tris keturis kartus per dieną. Likus trims valandoms iki miego reikėtų nevalgyti, riboti kavą, alkoholį ir, beje, riboti individualiai netoleruojamą maistą. Čia yra esmė – tiesiog stebėti, kas tau asmeniškai tinka ir ne.
Tyrimai rodo, kad sveikos mitybos pavyzdys gali būti Viduržemio jūros dieta. Pasitaiko, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės pasipiktina: „Aš gyvenu Lietuvoje, žinau, kad reikia vartoti vietinį maistą, prie ko čia ta Viduržemio jūros dieta?“. Noriu patikslinti, kad šiuo atveju tai daugiau yra kaip kodinis pavadinimas. Viduržemio jūros klimato ypatybė ta, kad ten žmonės tiesiog gali valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Tad ir kalbama apie šviežią maistą – daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, šviežią mėsą, žuvį, sveikus aliejus.
Kai kuriems pacientams, kuriuos vargina pilvo pūtimas ar padidėjęs dujų kaupimasis, gali būti rekomenduojama laikinai išbandyti mažo FODMAP kiekio dietą.
Tai čia yra bendri principai, bet dar labai noriu akcentuoti, kad labai svarbus individualumas – ką žmogus toleruoja. Ne visi suaugusieji toleruoja laktozę, todėl ne visiems tinka pieno produktai. Ne visiems tinka gliutenas, kurio turi kviečiai, rugiai, miežiai. Būna kartais tokie nepaaiškinami pilvo pūtimai – sako, pučia nuo visko: nuo oro, nuo vandens. Tokie „nuo visko“ pilvo pūtimai kartais būna dėl to, kad kai kurie maisto komponentai kai kurių žmonių žarnyne fermentuojami aktyviau, todėl susidaro didesnis dujų kiekis ir atsiranda pūtimo simptomai.
Kai kuriems pacientams, kuriuos vargina pilvo pūtimas ar padidėjęs dujų kaupimasis, gali būti rekomenduojama laikinai išbandyti mažo FODMAP kiekio dietą. FODMAP – tai fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai, t. y. trumpos grandinės angliavandeniai, kurie plonojoje žarnoje absorbuojami nevisiškai. Dėl to storojoje žarnoje juos fermentuoja mikrobiota, o fermentacijos metu susidaro daugiau dujų, galinčių sukelti pilvo pūtimą, diskomfortą ar pilvo skausmus.
Tada apribojami kviečiai, rugiai, miežiai, pienas, jogurtas, svogūnai, česnakai, obuoliai, kriaušės, pupelės, lęšiai, saldikliai. Svarbu pabrėžti, kad mažo FODMAP kiekio dieta paprastai taikoma ribotą laiką, dažniausiai 4–6 savaites, o vėliau produktai palaipsniui grąžinami į racioną, vertinant individualų toleravimą ir simptomų ryšį su konkrečiu maistu.
Labai svarbus yra ir pakankamas fizinis aktyvumas, nuo to turi priklausyti ir mitybos raciono pasirinkimas. Nes viena situacija, jeigu žmogus visą dieną mojuoja su kastuvu lauke, o kita, jei jis dieną sėdi prie kompiuterio, o vakare – prie televizoriaus.
Emocijos tiesiogiai veikia žarnyną
Kokias įvardytumėte didžiausias klaidas, kai žmones užklumpa virškinimo bėdos ir jie bando užsiimti savigyda?
Dažniausios klaidos – tai puolimas į kraštutinumus, ilgi badavimo periodai, savavališkai be saiko vartojami maisto papildai. Tai dažnai vis tik yra koncentruotos medžiagos, kurios ne visada būna gerai toleruojamos.
Nervų sistema ir virškinimo traktas yra labai glaudžiai susiję – šiandien tam apibūdinti dažnai vartojamas smegenų–žarnyno ašies terminas. Emocijos tiesiogiai veikia žarnyno nervų sistemą ir atvirkščiai.
Svarbiausia yra visavertė mityba – viskas prasideda nuo paprasto, sveiko, reguliaraus, šviežio maisto. Geriausia yra namuose gamintas maistas, kurį reikėtų suvartoti per 3 valandas nuo pagaminimo. Jei jis gaminamas visai savaitei ar pakartotinai šildomas, jo vertė stipriai mažėja.
Ne tik alkoholis, bet ir gazuoti, energiniai gėrimai irgi nėra pakeliui, kalbant apie skrandžio sveikatą? Energinių ir gausiai saldintų gazuotų gėrimų vartojimą tikrai rekomenduojama riboti. Daliai žmonių jie gali skatinti refliukso simptomus, pilvo pūtimą, gleivinės dirginimą ar kitus virškinamojo trakto negalavimus.
Kalbant apie bendrą sveikatą, energijos pagrindas pirmiausia turėtų būti visavertė mityba, pakankamas miegas, poilsis ir fizinis aktyvumas, o ne stimuliuojantys gėrimai.
Dažnas pasakymas, kad skrandį „ryja“ stresas. Kaip mūsų emociniai išgyvenimai tiesiogiai veikia skrandį, žarnyną?
Nervų sistema ir virškinimo traktas yra labai glaudžiai susiję – šiandien tam apibūdinti dažnai vartojamas smegenų–žarnyno ašies terminas. Emocijos tiesiogiai veikia žarnyno nervų sistemą ir atvirkščiai. Jeigu yra per daug streso, net jei žmogus sėkmingas, bet dirba be poilsio, kūnui tai yra stresas.
Organizmui būtina pusiausvyra tarp aktyvumo ir poilsio. Kaip širdis negali nuolat būti tik susitraukimo būsenoje – po sistolės visada turi sekti diastolė, taip ir žmogaus organizmui reikalingi ne tik aktyvumo, darbo ir įtampos periodai, bet ir atsistatymas.
Jei gyvenime lieka vien nuolatinė įtampa, persidirbimas ir poilsio stoka, ilgainiui pradeda išsiderinti įvairios organizmo sistemos, tarp jų ir virškinamasis traktas. Gali atsirasti vidurių užkietėjimas arba, priešingai, palaisvėjimas, lydi nepaaiškinami pilvo skausmai. Ištyrus tokį žmogų dažnai jokių organinių pakitimų neaptinkama. Kai kada veiksmingiausias gydymas būna tiesiog poilsis.
Todėl tokiais atvejais gydymas prasideda ne nuo „stebuklingos piliulės“, o nuo žmogaus sąmoningumo – supratimo, kad organizmas turi ribas ir kad nuolatinė įtampa be poilsio anksčiau ar vėliau pradeda reikštis fiziniais simptomais.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
