Europos Komisija (EK) pirmadienį pristatė savo 2025 m. rudens Europos ekonomikos prognozę: nepaisant iššūkių pilnos tarptautinės aplinkos, ES ekonomika atsargiai augs. Lietuva – ne išimtis ir net viršys ES vidurkį.
Pasak EK, šių metų rudens prognozėje numatoma, kad 2025 m. ir 2026 m. realusis BVP ES augs 1,4 proc., o 2027 m. – 1,5 proc. Euro zonoje tikimasi panašios tendencijos: BVP 2025 m. augs 1,3 proc., 2026 m. – 1,2 proc., o 2027 m. – 1,4 proc. Taip pat prognozuojama, kad infliacija euro zonoje toliau mažės ir 2025 m. nukris iki 2,1 proc. ir vėliau svyruos apie 2 proc. EK teigimu, net JAV įvesti tarifai suteikė tam tikrą pranašumą ES gamintojams, nes tebėra mažesni nei taikomi keliems kitiems didiesiems pasaulio rinkos dalyviams.
Lietuvos ekonomika, pagal EK skaičiavimus, augs daugiau nei ES ir euro zonos vidurkis. Prognozuojama, kad realusis BVP 2025 m. augs 2,4 proc., 2026 m. – 3,0 proc. ir 2027 m. – 2,2 proc.
Tai lems vartojimas, kurį skatins didėjantys atlyginimai (prognozuojamas augimas 2025 m. – 8,1 proc. , 2026 m. – 7,1 proc. ir 2027 m. – 5,9 proc.) ir antrosios pensijų pakopos išmokos. Infliacija, kurią skatins paslaugų ir maisto kainos, 2025 m. turėtų išaugti iki 3,4 proc., tačiau 2026 m. dėl mažesnių energijos išteklių kainų turėtų sumažėti iki 2,8 proc. Nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo, investicijos taip pat turėtų augti 5,1 proc. 2025 m. ir 4 proc. 2026 m. bei 2027 m. Kartu dėl visų pirma išaugusių išlaidų gynybai valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 2,2 proc. 2025 m. iki 2,5 proc. 2026 m. ir iki 2,7 proc. 2027 m.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuva atrodo neblogai ir pagal ekonomikos augimą turėtų lenkti Latviją ir Estiją.
Vis dėlto iššūkių Lietuvos ekonomikai išlieka. Visų pirma dėl Lietuvos geopolitinės padėties, t. y. buvimas šalia Rusijos agresijos stabdo ekonomikos atsigavimą ir kelia klausimų dėl ateities perspektyvų. Tai parodė pirmieji karo metai (2022–2023 m.), kai vidutinis rytinio flango šalių BVP augimas buvo 1,4–1,8 proc. mažesnis, nei buvo numatyta prieš karą, teigia EK.
Ekspertai priduria, kad kiti iššūkiai susiję su prekybos dinamika ir didėjančiomis viešosiomis išlaidomis, auginančiomis šalies skolą. Taip pat pažymima jau beveik tradicinė Lietuvos bėda – darbo jėgos trūkumas ir darbo užmokesčio spaudimas: esą nuolatinis darbo jėgos trūkumas ir įgūdžių neatitikimas toliau skatins didelį darbo užmokesčio augimą ir nors tai skatina vartojimą, nuolatinis darbo jėgos trūkumas gali riboti gamybos pajėgumus.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuva atrodo neblogai ir pagal ekonomikos augimą turėtų lenkti Latviją ir Estiją, nes šios po 2024 m. stagnacijos patiria atsargų atsigavimą. Vis dėlto didžiausias augimas numatomas Lenkijai (2025 m. – 3,2 proc., 2026 m. – 3,5 proc. ir 2027 m. – 2,8 proc.).
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
