Iš hidrologų – naujausia informacija dėl potvynio pradžios: jau pradeda pasiruošimą, įspėja gyventojus

R. Bataitienė „Delfi“ komentavo, kad dabar didžiojoje Lietuvos dalyje vandens lygiai yra žemesni už vidutinį daugiametį vasario mėnesio vandens lygį.

„Tik pietinėje Lietuvos dalyje, kur ir mažiau sniego, nuo 5 iki 82 cm aukštesni.

Kadangi šiomis dienomis, nuo sekmadienio, yra numatomas atodrėkis ir temperatūra naktimis bus silpnai neigiama, o dienomis – silpnai teigiama, tai turėtų prasidėti ir sniego tirpsmas“, – paaiškino ji.

Anot Hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjos, rytiniuose rajonuose dėl nedidelių teigiamų temperatūrų žymesnių vandens lygio pokyčių nenumatoma.

„Tikėtina, kad sniegas sukris ir tirps lėtai, todėl galimi tik vietiniai vandens lygio pakilimai dėl susidariusio ledo sangrūdų.

Tačiau vakariniuose rajonuose prognozuojamas spartesnis sniego tirpsmas. Tai lems aukštesnė oro temperatūra, numatoma ir daugiau kritulių, pavyzdžiui, lietus“, – teigė R. Bataitienė.

Be to, pridūrė, kad storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos.

„Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes. Vadinasi, rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį, o šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje laukiama vidutinio potvynio. Tikėtina, kad jo pradžia būtų vasario 25 d. – kovo 1 d.“, – aiškino ji.

Pasak R. Bataitienės, vasario 25 d., remiantis dabartinėmis prognozėmis, galimas ledų išlaužymas. Specialistė pridūrė, kad tuo laikotarpiu žadamas rimtesnis atodrėkis.

„Kadangi temperatūros silpnai neigiamos ir teigiamos laikysis ilgiau, tai ir būtų tada laukiama rimtesnio potvynio.

Tačiau sniego dangos storis Lietuvoje labai skiriasi. Pavyzdžiui, pietų Lietuvoje sniego danga siekia nuo 12 iki 28 cm, o storiausias sniego sluoksnis yra susidaręs vakarinėje šalies dalyje, Laukuvoje, Raseiniuose, kur jis siekia ir 52 cm, ir 56 cm.

Tai irgi daug lemia, kadangi vandens atsargos ten yra didesnės“, – nurodė Hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėja.

Kaip „Delfi“ komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas žiniasklaidai Gabrielius Grubinskas, situacija dėl galimo potvynio yra nuolat stebima, ruošiami ir resursai.

„Šį savaitgalį prognozuojamos orų sąlygos neturėtų lemti potvynio pradžios. Tačiau situacija nuolat stebima ir ruošiamasi galimam potvyniui: Vilnius yra aktyvavęs prevencinį ekstremalių situacijų centro darbą, ruošiami resursai, gauname duomenis iš matavimo stočių upės lygiui stebėti, stebime realią upių padėtį.

Seniūnams yra pavesta aplankyti visus grėsmės zonose esančius gyventojus ir perduoti jiems atmintines, kaip individualiai pasiruošti potvyniui“, – nurodė jis.

Šiek tiek anksčiau savivaldybės atstovas komentavo, kad anksčiau buvo įvertinta, jog potvynis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galėtų paveikti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų pastatų, esančių prie Neries, Vilnios ir Vokės upių.

„Absoliuti dauguma šių pastatų nėra gyvenamieji“, – tąkart aiškino jis.

Klaipėdos miesto savivaldybė penktadienį išplatino pranešimą, kad sinoptikams prognozuojant artėjantį temperatūros kilimą, susikaupęs gausus sniegas gali tapti rimtu iššūkiu, todėl Klaipėda iš anksto ruošiasi galimam staigiam atlydžiui.

„Kad tirpstantis sniegas nesukeltų vandens kaupimosi gatvėse, kiemuose ir žemiau esančiose teritorijose, visame mieste jau pradedami lietaus nuotekų tinklų parengiamieji darbai“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.

Nurodyta, kad po šią savaitę įvykusio pasitarimo su atsakingomis institucijomis kelius ir šaligatvius valantiems rangovams pavesta jų prižiūrimose teritorijose nuvalyti sniegu užneštus lietaus nuotekų šulinių groteles.

„Taip pat užtikrinti, kad aplink kiekvieną lietaus surinkimo tašką būtų išvalytas ne mažesnis kaip dviejų metrų spindulys – ne tik išilgai, bet ir iš šonų. Šie darbai reikalingi, kad vanduo galėtų laisvai patekti į tinklus ir nesikauptų ant važiuojamosios dalies ar šaligatvių. Šie darbai atliekami kartu su bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojais“, – informavo uostamiesčio savivaldybės atstovai.

Šiandien Širvintų rajono savivaldybė gyventojus įspėjo, kad geriausia gamtos stichijai pasiruošti iš anksto.

„Svarbi informacija gyventojams – pasiruoškime iš anksto! Atšilus orams ir intensyvėjant sniego tirpsmui, didėja rizika, kad gali būti apsemti rūsiai ir žemesnės pastato vietos. Tokios situacijos jau yra buvusios, todėl yra reali tikimybė, kad jos gali pasikartoti.

Raginame visus gyventojus nelaukti paskutinės minutės ir pasiruošti iš anksto. Svarbiausi veiksmai, kuriuos kviečiame atlikti: apsaugokite savo turtą nuo galimo užliejimo, nepalikite vertingų daiktų rūsiuose ant grindų, pakelkite elektros prietaisus aukščiau, perkelkite svarbius daiktus į viršutinius aukštus ar saugesnes vietas“, – nurodė savivaldybės atstovai.

Vakar ir Plungės rajono savivaldybė išplatino pranešimą apie Gondingos HE tvenkinio (Plungės jūros) vandens lygio žeminimą, esant pavojingiems meteorologiniams ir hidrologiniams reiškiniams.

„UAB „Hidrogreen“, kuri nuomos pagrindais valdo Gondingos hidroelektrinę (esančią Kregždyno g. 18, 20, Varkalių k.), praneša, jog, atsižvelgiant į šiais metais prognozuojamą didelę pavasario potvynio riziką bei siekiant išvengti jo galimų neigiamų padarinių gyventojams, ūkio subjektams ir žalos aplinkai, bus vykdomas Gondingos HE tvenkinio vandens lygio žeminimas. Tai daroma siekiant iš anksto tinkamai pasiruošti saugiam potvynio vandens praleidimui.

Kadangi dėl nuleidžiamo vandens ledas gali būti nesaugus, gyventojus įspėjame, kad nuo vasario 19 dienos popietės vengtų lipti ant Plungės jūros ir Babrungo upės (žemiau užtvankos) ledo. Žvejybai, čiuožinėjimui, slidinėjimui, pasivaikščiojimui ir kitoms pramogoms prašome rinktis saugesnes vietas“, – įspėjo šios savivaldybės atstovai.

Dar prieš savaitę Panevėžio rajono savivaldybė taip pat informavo, kad ruošiasi galimam potvyniui ir kartu su atsakingomis tarnybomis nuolat stebi situaciją Nevėžio, Lėvens, Sanžilės ir Juodos upėse bei koordinuoja pasirengimą. Atsakingi asmenys tąkart rinkosi į pakartotinį pasitarimą dėl potvynio grėsmės Panevėžio rajone.

„Aptarti galimi scenarijai artėjant atšilimui. Seniūnijų atstovai jau apžiūrėjo upių pakrantes pėsčiomis ir dronais – kai kur nustatyti nuvirtę medžiai ir šakos, galintys sudaryti sąlygas ledo sangrūdoms“, – teigė savivaldybės atstovai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informavo visuomenę, kad dėl šylančių orų didėjant potvynių grėsmei, Vyriausybėje kitą savaitę rengiamos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos koordinuoti skirtingų institucijų veiksmus kilus gamtos stichijai.

„Pratybų metu bus tikrinamos sprendimų priėmimo, informacijos perdavimo ir reagavimo procedūros, kad pagalba gyventojams būtų suteikta maksimaliai greitai ir be trikdžių, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Specialistų teigimu, nors šiuo metu situacija šalyje išlieka stabili, tai gali greitai pasikeisti.

„Šis laikotarpis yra tinkamiausias metas gyventojams pasiruošti – įsivertinti gyvenamosios vietos riziką, apgalvoti veiksmus užliejimo atveju ir pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis“, – pranešime nurodė PAGD.

Pasak PAGD, rizikos zonoje esančios savivaldybės jau yra numačiusios gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir laikino apgyvendinimo tvarkas. Prireikus, žmonės būtų apgyvendinami iš anksto įrengtose vietose, užtikrinant būtinas gyvenimo ir socialines sąlygas, prioritetą teikiant pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Kartu planuojamos turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo priemonės.

Taip pat numatyti alternatyvūs elektros ir vandens tiekimo sprendimai, parengti generatoriai, vandens pristatymo priemonės ir siurbliai.

Be to, PAGD ir savivaldybės inventorizavo ir perkėlė apsaugos priemones arčiau rizikos zonų, ugniagesiai gelbėtojai taip pat yra pasirengę vykdyti gelbėjimo, pagalbos evakuacijos metu darbus.