Jungtinėse Valstijose skelbiama, kad šalis nuo 2026-ųjų nebetęs specialios saugumo paramos programos Baltijos šalims ir kitoms Rytų Europos valstybėms. Tačiau informuoti asmenys ramina – dabartiniai įsipareigojimai galioja, spragą kompensuos augantis Europos finansavimas gynybai, o pats sprendimas yra suderintas su ES lyderiais.
Apie JAV planus pirmieji paskelbė „Financial Times“ ir „The Wall Street Journal“. Pasak jų, Vašingtonas neprašė Kongreso atnaujinti vadinamosios „Section 333“ programos, pagal kurią Lietuva, Latvija ir Estija gaudavo paramą kariuomenės mokymams bei įrangai. Vis dėlto programos lėšos išliks iki 2026 m., tad artimiausiu metu JAV įsipareigojimai nesikeičia.
Politikos perorientavimas, o ne pasitraukimas
Vašingtono sprendimas siejamas su platesne JAV strategija – daugiau dėmesio skirti Azijos–Ramiojo vandenyno regionui. Anot „Financial Times“ šaltinių, Vašingtono sprendimas yra platesnės JAV strategijos dalis – daugiau dėmesio skirti Azijos–Ramiojo vandenyno regionui, o Baltijos šalims tai reiškia ne staigų pasitraukimą, o laipsnišką finansavimo programos nutraukimą, derinamą su Europos sąjungininkais.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras dar balandį pabrėžė, kad „jokių diskusijų dėl JAV karių išvedimo iš Europos NATO nėra“, o amerikiečių buvimas Baltijos šalyse išlieka esminis atgrasymo veiksnys.
Maža to, Donaldas Trumpas rugsėjo 3 d. susitikime su Lenkijos prezidentu pranešė, kad JAV neatitraukia karių iš Lenkijos, o netgi svarsto galimybes jų skaičių padidinti, jei Lenkija to pageidauja.
„Mes pridėsime dar, jeigu jie pageidauja“, – aiškino D. Trumpas, taip pat pareiškęs, kad „mes liksime Lenkijoje“.
ES finansavimas užtikrins tęstinumą
Sprendimą kompensuoti sumažėsiantį amerikiečių finansavimą jau prisiima Europos Sąjunga. Liepą ES patvirtino 150 mlrd. eurų gynybos paskolų programą (SAFE), kuri pilnai užsipildė per kelias savaites. Tarp paraiškų yra ir Baltijos šalys – tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija kreipėsi dėl papildomo finansavimo savo kariuomenėms modernizuoti.
Be to, nuo kitų metų startuoja plataus masto iniciatyva „Readiness 2030“, numatanti iki 800 mlrd. eurų investicijų į Europos gynybos infrastruktūrą ir gamybą.
