Šeštadienį, rugpjūčio 30 d., Lvove, Jefremovos gatvėje, buvo nužudytas buvęs Aukščiausiosios Rados vadovas Andrijus Parubijus. Jo bendražygiai įsitikinę, kad Ukrainos visuomenė dar nesuvokė viso šios netekties masto.
Dar prieš pradėdamas karjerą nacionalinėje politikoje, Parubiy buvo žinoma figūra daugiausia Lvivo sluoksniuose. Pagal profesiją archeologas, jis aktyviai dalyvavo nacionalistinėse iniciatyvose, koordinavo patriotinio pobūdžio jaunimo stovyklas ir turėjo darbo vietos valdžios institucijose – tiek miesto, tiek regioninėse tarybose – patirties, rašo BBC.
Jo kelias didžiojoje politikoje prasidėjo nuo Oranžinės revoliucijos įvykių, kai jis vadovavo Ukrainos Atstovų Rūmams – pagrindiniam pasipriešinimo prieš 2004 m. rinkimų sukčiavimą taškui. Visuotinės baimės ir tylos laikotarpiu Parubijus išsiskyrė ryžtu: jis veikė ir nepozavo kameroms.
Kitas žiniasklaidos puslapiuose pasirodęs epizodas buvo „Euromaidanas“. Jis buvo lauko vadas, „Savigynos“ kuratorius, sužeistas per susirėmimus su „Berkut“. Kartą Gruševskiui į ranką pateko aštuonios triukšmo granatos skeveldros.
Buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo palydai pabėgus iš šalies, o naujajai vyriausybei formuojantis chaoso ir netikrumo sąlygomis, būtent jis perėmė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus postą. Jo paskyrimas simbolizavo radikalaus Maidano judėjimo sparno įtaką, kuris tuo metu vaidino svarbų vaidmenį šalies politiniame kraštovaizdyje.
Į valdžią atėjus Porošenkai, Parubijus atsistatydino iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos ir prisijungė prie Jaceniuko komandos. Jis tapo pirmuoju pirmininko pavaduotoju, o vėliau – Aukščiausiosios Rados pirmininku. 2019 m., jau Zelenskio prezidentavimo metu, Parubijus buvo išrinktas į parlamentą antruoju Europos solidarumo sąrašo numeriu.
Nepaisant užimamų pareigų sąrašo, Parubijaus bendražygiai pabrėžia, kad svarbiausias dalykas liko nuošalyje. Tuo metu, kai politika tapo šou, o įsitikinimų deklaravimas – bloga maniera, jis liko ištikimas savo idėjoms. Jis buvo vienas iš nedaugelio, kurie ne tik kalbėjo apie „ukrainietišką Ukrainą“, bet ir bandė šią idėją įgyvendinti.
Būdamas pirmininku, Parubijus aktyviai propagavo įstatymus dėl platesnio ukrainiečių kalbos vartojimo, nepaisant dalies koalicijos pasipriešinimo. Jis buvo vienas uoliausių kovos su korupcija sistemos kūrimo šalininkų – jis tiesiogiai aptarinėjo šią temą su Amerikos politikais. Jis atkakliai balsavo: dešimtis kartų teikė svarstyti kai kuriuos klausimus, kol pasiekė rezultatą.
Parubijus dažnai buvo suvokiamas kaip politinis retrogradas, susijęs su Banderos idėjomis. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad jo pozicijos nepasikeitė, o Porošenkos ir Zelenskio retorika pamažu artėjo prie jo ideologinės linijos.
Prasidėjus plataus masto karui su Rusijos Federacija, Parubijus sumažino savo visuomeninę veiklą. Pirmiausia – Kijevo teritorinės gynybos, vėliau – Nacionalinio saugumo komitete. Į priekaištus dėl nepakankamo aktyvumo jis atsakė, kad šiandien Ukrainoje gali būti tik dvi partijos – proukrainietė ir antiukrainietė.
Kas galėtų norėti Parubijaus mirties?
Jo bendražygiai įsitikinę, kad žmogžudystė turi rusų pėdsakų. Ukrainoje nebuvo žmonių, kuriuos jis galėtų su jais supažindinti. Rusijai jis buvo simbolinė figūra: vienas iš abiejų Maidano lyderių, 2011 m. Bolotnajos protestų dalyvis, „Charkivo susitarimų“ priešininkas, rusų kalbos apribojimų šalininkas, antiputiniškas, vienas iš OCU autokefalijos kūrėjų.
Jei Maskvos tikslas – demoralizuoti Ukrainos visuomenę prieš galimą lemiamą karo etapą, tai Parubijaus nužudymas yra simbolinis smūgis. Tai įvyko Lvivo užnugaryje, kitą rytą po raketų atakos.
Dabartinėmis aplinkybėmis žudiko, kuris, kaip jau žinoma, yra kurjeriu apsimetęs vyras, laukiantis Parubijaus įprastu maršrutu tarp namų ir sporto salės, nustatymas ir sulaikymas Ukrainos saugumo pajėgoms tampa principiniu klausimu. Atsižvelgiant į didelio masto operatyvinius veiksmus, apėmusius visą Lvivą, teisėsaugos institucijos ir specialiosios tarnybos dirba su šiuo klausimu maksimaliai efektyviai.
Nepaisant to, pagrindinė žinia, kylanti po didelio atgarsio sulaukusio Parubijaus, vieno garsiausių Euromaidano veidų, buvusio parlamento pirmininko ir buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, nužudymo, yra ta, kad karas nesibaigė ir „užnugario“ sąvoka Ukrainos realybėje prarado aiškias ribas. Papildomos simbolikos suteikia tai, kad tragedija įvyko vos už šimto metrų nuo namo, kurį praėjusį rugsėjį sunaikino Rusijos raketa, nusinešusi motinos ir trijų jos dukterų gyvybes. Tai dar kartą pabrėžia faktą, kad joks šalies kampelis negarantuoja saugumo.
