Radikių gyventoja Nijolė iki šiol prisimena siaubingą naktį prieš 16 metų, kai vanduo akimirksniu užliejo apie 80 sodybų. Tuomet žmonės gelbėjosi kaip įmanydami – vanduo pasiglemžė viską. Dabar, laukiant tikėtino dar didesnio potvynio, moters namai nebeprimena įprastos tvarkos: daiktai sukrauti kuo aukščiau, vertybės paslėptos. Nijolė sako ruoštis pradėjusi vos išgirdusi apie gresiantį pavojų.
„Prieš 2 savaites sukėliau, taip ir gyvename pasiruošime“, – sakė Radikių gyventoja N. Leščiuvienė.
Prie didžiausios rizikos zonoje esančių namų, kuriuos vanduo pasiektų pirmiausia, rajono savivaldybė atvežė smėlio maišus. Juos sudėjo ten, kur vertingų daiktų pakelti aukščiau nebeįmanoma.
„Garaže yra pečius, daugiau ten viską susinešiau į antrą aukštą. Žoliapjovės – antrame aukšte“, – pasakojo N. Lesčiūvienė.
Kita gyventoja Genovaitė rodė, ką stengiasi apsaugoti nuo vandens.
„Viską iš apačios sunešame, apačioje buvo vandens iki pat pusės langų“, – teigė Radikių gyventoja G. Vainienė.
Gyventojus kausto nerimas – kasdien lydintis stresas, prisiminimai apie tai, kas jau buvo, ir laukimas to, kas gali pasikartoti. Moteris sunkiai tramdo ašaras.
Nerimą dar labiau didina prie Radikių atsiradę įspėjamieji ženklai – jie nurodo evakuacijos kryptis ir perspėja apie didelę potvynio riziką. Orus stebi ir gyventojai, ir specialistai: prie Neries, kur gali susidaryti ledų sangrūdos, įrengtos kameros ir vandens lygio matuokliai.
„Mes reguliariai stebėjimą patys darome – ryte, vakare, dienos metu“, – aiškino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Kęstutis Kemzūra.
Bandoma nuspėti, kada vanduo gali pradėti judėti labiau.
„Dviejų savaičių bėgyje turi būti pliusinė temperatūra, kad ledas pradėtų aižėti ir reali grėsmė atsirastų“, – sakė K. Kemzūra.
Ruošiamasi blogiausiam scenarijui.
„Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė didelį pavojaus lygį pagal rizikos žemėlapį – pusė Radikių turėtų patekti į tą zoną“, – teigė specialistas.
Ne tik gyventojams į kiemus atvežtas smėlis, bet ir žemiausiose vietose pastatyti pylimai.
„11 šeimų, kurios negali savimi pasirūpinti, langus ir duris uždengsime smėlio maišais“, – aiškino Administracijos direktorius Mantas Rikteris.
Vien šioje vietoje supilta apie 200 tonų smėlio – jis turėtų sulaikyti ledo sangrūdas ir sumažinti vandens pratekėjimą. Vis dėlto ne visi gyventojai tam pritarė: vienoje rizikingoje vietoje pylimą statyti neleista, nes, anot jų, būtų sugadinta veja.
„Gavome raštiškus gyventojų atsisakymus – jie nesutiko, kad būtų įrengtas toks pylimas. Nors jis laikinas ir žalos nepadarytų, jie neleido patekti į savo valdą“, – pasakojo M. Rikteris.
Potvynio zonoje kasdien patruliuoja ugniagesiai.
„Natūraliai tos grėsmės yra – vandens lygis didėja, sangrūdos didėja. Yra pajėgos pasiruošusios: gelbėjimo valtys, žmonės, narai budi visą parą“, – aiškino Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Paulauskas.
Hidrologo teigimu, kol kas ir Nemunas, ir Neris išlieka ramūs – vandens lygis kyla nežymiai. Artimiausiomis dienomis prognozuojama iki +4 °C, tačiau to potvyniui dar nepakaks. Neris beveik visiškai užšalusi, o ledo storis kai kur siekia net 40 centimetrų.
„Manome, kad tokio menko atšilimo neužteks, kad ledai pajudėtų ar staigiai pakiltų vandens lygis – reikia laukti didesnio atšilimo“, – aiškino hidrologas Raimundas Baublys.
Didžiausias pavojus kiltų, jei temperatūra staiga šokteltų iš minusinės į didesnę pliusinę ir šviestų saulė. Prognozuojama, kad atodrėkis prasidės sekmadienį.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
