2024 metais varžantis „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje su daina „Simple Joy“, kai kurie grupės „The Roop“ lyderį matė kaip stipriai sulysusį dainininką ir komentavo jo išvaizdą, nesuvokdami, su kuo Vaidotui teko grumtis viešai nematomoje kovoje. Atlikėjas sako, jog netikėtai jį pakirtusi Laimo liga išsekino jį ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei finansiškai.
– Kada susirgai Laimo liga?
– Apie Laimo ligą sužinojau 2023 metų gale, erkė man įkando pavasarį. Aš pats išsitraukiau erkę, nejaučiau jokių simptomų, buvau pasiskiepijęs (nuo erkinio encefalito – LRT.lt), buvau ramus. Tačiau vėliau pajutau, kad kažkas ne taip – rudeniop pajaučiau keistus simptomus. Man skaudėjo galvą, buvo sunku susikoncentruoti, jaučiau miglą smegenyse. Nesupratau, kas su manimi darėsi, po pusės dienos darbo neturėjau jėgų gyventi, nors gyvenau sveiką gyvenimo būdą, sportavau.
Tuo metu pagalvojau – galbūt pradėjau greitai senti. Nuėjau pas šeimos gydytoją, nes pačiam diagnozuoti ligą buvo neįmanoma, panašūs simptomai tinka daugumai susirgimų (…). Pradėjau gerti arkliškas dozes antibiotikų, nors prie antibiotikų nebuvau pratęs, man pasireiškė šalutiniai poveikiai.
– Ar sunkiai išgyvenai gydymosi periodą?
– Kitiems jis būna lengvesnis, aš jį išgyvenau labai sunkiai: numečiau daug svorio, buvau tikras pagaliukas. Tuo pačiu metu jau buvome užsirašę į „Eurovizijos“ atranką. Buvau labai įtemptame etape, liga pasitaikė ne laiku. Liko kelios dienos iki pirmos atrankos filmavimo, o mes dvejojome – ar skambinti ponui A. Giržadui ir sakyti, kad nedalyvausime, ar dar kažkaip užlipsiu ant scenos. Aš nenorėjau daryti skandalo, nusprendžiau lipti ant scenos.
Kai žiūrėjau mūsų įrašą, mačiau, kad esu pavargęs, net balsas skambėjo ne pilnoje formoje, tačiau buvome kupini ryžto. Tai buvo prastas periodas: nebuvo sveikatos, atėjo nemiga, fizinė sveikata susiliejo su prasta psichologine sveikata, mano kūnas buvo nusilpęs nuo antibiotikų, prisidėjo nerimas dėl „Eurovizijos“ (…). Vasario mėnesį buvome be pinigų, be sveikatos ir be laimėjimo – juodoje skylėje.
– Kaip jūs sugebėjote išgyventi? Kaip susitvarkėte su nerimu?
– Susitelkėme, susikaupėme, įsijungė finansų valdymas. Mes susimažinome savo norus, nors mūsų grupė yra tvirta, tuo momentu buvo labai blogai.
– Ar kas nors žinojo, kad su grupe išgyvenote tokį juodą etapą?
– Žinojo tik artimi žmonės, daugiau nelabai kas. Norėjosi nuslėpti – o kam, kad daugiau žmonių laidytų piktus liežuvius. Mūsų visuomenėje daug noro pasikandžioti, aš neturėjau tam jėgų, todėl pasirinkau patylėti. Kažkaip išjudėjome, mus „Eurovizija“ pasiekė kitaip, mums pasiūlė prisijungti prie turo po Europą ir Australiją.
Buvo nuostabu keliauti po Europą, atstovauti šaliai. Buvo smagu, nes nereikėjo jokių pristatymų, visi žinojo, buvome priimami visur. Man pačiam buvo labai keista, bet ir labai smagu, kad buvome atpažįstami net Australijoje. Ten mus lankė klausytojai, apsivilkę mūsų marškinėliais. Mums ėjo šiurpas, dainas, kurias mes rašėme užsidarę tamsiose patalpose, dainavo užsienyje. Mes esame įdomūs pasauliui, užtenka mums save mažinti.
– Kodėl nusprendei viešai pasidalinti savo istorija, ką su tavo svoriu padarė liga?
– Aš nenorėjau atgrasyti pašaipų, tik norėjau skleisti žinią per savo kanalus. Norėjau pasakyti, kad ir kaip kartais būna sunku, visuomet atsiras išeitis. Man buvo sunku, bet vienaip ar kitaip išėjau iš ligos ir savo savijautos.
