Vasario 16-osios minėjime iš Signatarų namų balkono į susirinkusiuosius tradiciškai kreipėsi pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Kalboje jis akcentavo Lietuvos nepriklausomybės svarbą.
„Kadaise, prieš 108 metus, kėlėsi Lietuva, anot Maironio, pati savo valdovė“, – kalbą pradėjo V. Landsbergis.
Jis priminė, kad 1918 metais Lietuva išsivadavo iš Rusijos imperijos, tačiau netrukus vėl buvo okupuota.
„Teko dar sykį ir ne sykį laisvintis. Dabar esame naujo didžiojo išbandymo slenkstyje“, – sakė V. Landsbergis.
V. Landsbergis taip pat minėjo, kad didžiosios valstybės bando atkurti pasaulio tvarką, grįstą stipresniojo valia, o ne susitarimais.
Pasak jo, po Antrojo pasaulinio karo Europa siekė sukurti pasaulio tvarką be karo, tačiau „didieji galiūnai, arba jėgailos, vis vien liko su senais papročiais ir žaislais“.
„Kadangi branduoliniame amžiuje berniukų žaislai itin brangiai kainuoja, žmonių gerovė išeina pro kaminą. Pirmiausia – didžioji gerovė, kurios vardas – taika“, – pirmadienį minėjime iš Signatarų namų balkono kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Politikas teigė, kad Lietuva šiuo metu yra „naujo didžiojo išbandymo slenkstyje“, tačiau „nelaisvė gręsia ne tik Lietuvai“.
„Pasaulėlis ilgokai gyveno iliuzijomis, kad Antrasis didysis karas bus jau paskutinis, proto šrateliai ėmė suktis, kad taika geriau negu karas. Nė velnio! Ateina žlobai, kuriems karas geriau negu taika“, – kalbėjo V. Landsbergis.
„Aiškiau negu bet kada matome, kad yra tik dvi tvarkos. Viena – grindžiama tautų ir žmonių sutarimu. Ir principu, kad nekariauti yra geriau negu kariauti. Bėda su veikėjais, kurie skundžiasi, kad mes nieko kito nemokam. Mūsų dievas, sako jie, mūsų tikėjimas yra kumščio jėga ir mes žengiam iškėlę jėgos vėliavą. Silpnesnieji turi paklusti“, – sakė jis.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas pabrėžė, kad Lietuva nesitrauks ir gins taiką.
„O didponiai pasinešę kariauti. Ypač vienas, kuris sako, kad aš daugiau nieko nemoku. Atjauskit piktąjį duraką“, – kalbėjo politikas.
Vis dėlto, anot jo, Lietuva šiandienos pasaulyje turi remtis dviem principais – žmogiškumu ir sveiku protu.
„Ir čia stovime mes, Lietuva, liūdnomis mažosios Kelmickų Zitos akimis. Stovime dviem užsispyrėlio žemdirbio kojomis, tvirtai atsirėmę į gimtąją žemę. Viena jų – žmoniškumas. Kita – sveikas protas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Jis taip pat ragino jaunimą būti aktyvų ir „drąsiau siekti valstybės vairų“.
Pasak V. Landsbergio, šiuo metu bene didžiausia žmonijos problema yra neįveikiamas godulys, iš kurio kyla ir kitos ydos.
„Dalis (…) ravėtojų neva balsuoja, balsuoja, neva skaičiuoja, skaičiuoja – ir vėl sėdime toje pačioje šūdmalos kupetoje. Ar Grenlandiją pervadinsime į Putlandiją, ar į Skilandiją, ar į Trumplandiją? Štai žmonijos didžioji problema“, – kreipdamasis į žmones kalbėjo V. Landsbergis.
„Ne, broliai, baikime karą savyje, savo medinėse širdyse, springstančiose nuo godulio. Reikia įveikti godulio virusą – kitaip nieko nebus“, – sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Profesoriui paliekant Signatarų namų balkoną, susirinkusi minia jam skandavo „Ačiū“.
Šventinis pirmadienis
Pirmadienį Lietuva švenčia 108-ąsias valstybės atkūrimo metines. Šia proga pagrindiniai šventiniai renginiai vyksta šalies sostinėje, jų netrūks ir kituose miestuose.
Tradiciškai šventinis minėjimas prasidėjo pagerbiant 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus Rasų kapinėse.
Vėliau Prezidentūroje vyko Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija. Tuo metu sostinės gatves užliejo pilietiškas jaunimas, žygiavęs šventinėje eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“.
Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje buvo iškilmingai iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Tuo pat metu šventinis minėjimas bei Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyko ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Vasario 16-osios minėjimo renginius papildė Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Dar viena iškilminga ceremonija bus surengta prie 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.
Šventinio pirmadienio popietė bus minima ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos „Šokio teatre“. Čia vyks tradicinis Vilniaus miesto tautinių šokių ir dainų ansamblių koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimui ir profesoriaus Juozo Gudavičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Šią dieną Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre taip pat rengiamas Vilniaus miesto tautinių šokių ir dainų ansamblių koncertas. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir profesoriaus Juozo Gudavičiaus 100-osioms gimimo metinėms.
Pirmadienio vakarą Gedimino prospekte užsiliepsnos 16 simbolinių laisvės laužų. Vakaro metu prie jų skambės muzika ir patriotinės dainos, kurias atliks folkloro ansamblių „Jorė“, „Varangė“, „Ūla“, „Mindrė“, „Srauna“, „Labingis“ atstovai.
Šventinį vakarą vainikuos iškilmingas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.
Renginių metu – eismo ribojimai
Vykstant Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiams, daugelyje sostinės gatvių bus įvedami eismo ribojimai. Tuo metu viešasis transportas šventinę dieną vilniečius ir miesto svečius veš nemokamai.
Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, pirmadienį transporto priemonių eismas bus draudžiamas Gedimino prospekte, Šv. Jono ir Pilies gatvių dalyje nuo Literatų iki Šv. Mykolo gatvių, L. Stuokos-Gucevičiaus ir Totorių gatvių atkarpose.
Transporto priemonėms taip pat nebus leista judėti Universiteto ir Liejyklos gatvių dalyje nuo S. Skapo iki Totorių gatvės.
Vykti į šventinius renginius gyventojai ir miesto svečiai kviečiami nemokamu viešuoju transportu. Šią dieną miesto troleibusai ir autobusai kursuos pagal savaitgalio tvarkaraščius.
Parkuoti automobilius „Statyk ir važiuok“ aikštelėse taip pat bus galima nemokamai.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
