Teatro, kino ir televizijos aktorės Larisos Kalpokaitės gyvenime sausio 27-oji žymi gimtadienį – šiemet jai sukanka 68-eri. Nors moteris mėgsta šią progą, šiemet vietoje šventinių planų – repeticijos ir scena, užėmusi visas mintis prieš pat gimimo dieną. Praėję metai aktorei buvo itin darbingi, bet šiandien ji atvirai pripažįsta – pasibaigus sezonui ateis metas sustoti, sulėtinti tempą ir pasikalbėti su pačia savimi.
Metų pradžioje aktorė L. Kalpokaitė gyvena ypač intensyviu ritmu – repeticijos veja repeticijas, o premjeros seka viena po kitos. Net ir su naujienų portalu tv3.lt ji kalbėjosi būdama pakeliui į gastroles Klaipėdoje.
„Neseniai Vilniuje įvyko Jono Sakalausko operetės „Braškiai ir Braškienės“ premjera. Tiesa, žodis „operetė“ labai įpareigoja, todėl mes, dramos aktoriai juokaujame, kad drąsiau sakyti – muzikinis spektaklis. O po to, sausio 31-ąją, Kaune bus Justino Krisiūno spektaklio „Teismas“ premjera, kur vaidinsime su Ineta Stasiulyte ir Kęstučiu Cicėnu. Taigi, premjera lipa viena ant kitos“, – pasakojo L. Kalpokaitė.
Atskleidė, apie kokią dovaną svajoja
Kai kasdienybė tokia intensyvi, galvoti apie gimtadienį nėra kada – visas dėmesys sutelktas į darbą. Vis dėlto Larisa prasitarė, kad yra pagalvojusi, kokia dovana šia proga ją pradžiugintų.
„Manau, kad tądien nueisime į restoraną – trise, gal keturiese. Pasėdėsime, pavakarieniausime, kad man nereikėtų nieko daryti. O kalbant apie dovanas, kai tiek metų gyveni, jų jau tiek daug turi… Bet jei kas paklaustų, ko noriu, pasakyčiau – savaitės šiltuose kraštuose. Bet jei neišeis, gal nuvažiuosime į Druskininkus“, – šyptelėjo ji.
Atsigręžusi į praėjusius metus aktorė pasakojo, kad tai buvo laikotarpis, kai gyvenimas ją lepino vaidmenimis. Ir nors krūvis buvo milžiniškas, Larisa itin džiaugiasi galėdama ir toliau daryti tai, kas jai teikia džiaugsmą.
„Šiemet turėjau daug filmavimų – nusifilmavau penkiuose filmuose, ne pagrindiniuose vaidmenyse, bet pakankamai dideliuose. Buvo daug spektaklių, didelis krūvis. Taip pat paruošiau programą – dabar jau dainuoju ne tik rusiškus romansus, bet ir lietuvių autorių kūrinius, bardų dainas. Tai buvo darbas, darbas ir dar kartą darbas. Tik vasarą pavyko truputį pailsėti prie jūros, Palangoje. O šiaip – net neleisdavau sau kvėpuoti“, – pripažino aktorė.
Natūralu, kad dirbant tokiu tempu kyla klausimas, ar organizmas neprašo sustoti. Larisa pripažįsta – signalų būta, tačiau noras lipti į sceną bei vaidinti vis dar yra stipresnis už nuovargį.
„Aišku, kad kyla minčių pristabdyti. Neseniai sirgau COVID-u ir tada pagalvojau – kam tu taip leki? Bet aš kaip tas cirko arklys – vos tik išgirstu trimitus, iškart pasitempiu ir lekiu į areną, – juokėsi L. Kalpokaitė. – Suprantu, kad būtų gerai truputį sulėtinti tempą. Galvoju, kad šitas sezonas baigsis ir tada jau reikės sustoti, pailsėti, susikaupti ir pagalvoti, ar tikrai reikia tiek daug dirbti.“
Nors Larisa gyvena scenoje, ji sako turinti retą aktoriui savybę – gebėjimą po spektaklio greitai „išjungti“ vaidmenį ir grįžti į kasdienį gyvenimą.
„Kai suvaidinu spektaklį, aš labai greitai atsijungiu. Aišku, kartais gali kilti mintis, ką padariau gerai ar blogai, bet dažniausiai tai ateina kitą dieną. Tą pačią dieną aš išjungiu šviesą ir išeinu iš vaidmens. Žinoma, premjerų metu būna sunkiau – tada mintys sukasi iki pat paskutinės minutės, bet tai normalu. O šiaip – nusileidžia uždanga ir prasideda gyvenimas“, – tikino ji.
Darbas su vyru – malonumas ar iššūkis?
Neseniai Vilniuje teatro mylėtojai turėjo galimybę Larisą išvysti vienoje scenoje su vyru, aktoriumi Jonu Braškiu – kartu jie vaidina operetėje „Braškiai ir Braškienės“. Vis dėlto L. Kalpokaitė atvira – dirbti kartu su sutuoktiniu yra labiau iššūkis, nei malonumas.
„Aš buvau sau pasakiusi, kad daugiau niekada su vyru nedirbsiu, nes tai yra sunku. Bet kai aplink yra daugiau žmonių, bendras katilas, tada jau lengviau matyti jį kaip partnerį, o ne kaip vyrą. Be to, mūsų sūnus Jonas yra šios operetės libreto autorius. Buvo labai smagu ją skaityti, nes aš pamačiau, kaip jis mus mato. Buvo labai juokinga ir net šiek tiek netikėta“, – dalijosi L. Kalpokaitė.
Nors aktorė pripažįsta, kad dirbti kartu su vyru Jonu nėra lengva, pastabos vienas kitam ir diskusijos apie darbus judviejų namų durų slenksčio dažniausiai neperžengia. Pasak L. Kalpokaitės, tam tiesiog nebelieka jėgų.
„Mes esame linkę vienas kitam išsakyti pastabas, bet tik tuomet, kai vyksta darbas. O po repeticijų taip pavargstame, kad namuose nebesinori jokių diskusijų. Norisi arbatos, lovos ir miego. Pavyzdžiui, vakar turėjau dvi repeticijas – nuo ryto iki pusės dešimtos vakaro. Grįžus – tik arbata ir lova, nebesinori jokių kalbų“, – atviravo aktorė.
Pokalbiui pasisukus apie judviejų sūnų Joną, Larisa su šiluma kalba apie artimą ryšį ir neslepia motiniško pasididžiavimo. Vis dėlto aktorė pabrėžia sąmoningai besistengianti nesikišti į sūnaus pasirinkimus ir leisti jam pačiam eiti savu keliu.
„Aš džiaugiuosi, kad jis dirba mylimą darbą. Baigti dvi aukštąsias mokyklas – teisę ir aktorinį – reikia daug ryžto. Jis pasirinko meną, žinodamas, koks tai sunkus ir nedėkingas kelias. Bet tai jo gyvenimas, jo sėkmės ir nesėkmės. Aš jau pakankamai pradžioje bandžiau reguliuoti – dabar gana. Man svarbiausia, kad jis dirba su noru“, – kalbėjo L. Kalpokaitė.
Pokalbio pabaigoje paklausta apie svajones Larisa atsako filosofiškai – ji jų nebekuria ir renkasi priimti gyvenimą tokį, koks jis yra.
„Aš niekada gyvenime nesvajojau. Supratau, kad svajonės yra gražios, bet gyvenimas jas labai greitai aplaužo. Todėl aš priimu tai, kas yra. Duoda – imu, neduoda – vadinasi, taip turi būti. Aš neplanuoju vaidmenų, nekurpiu svajonių. Žmogus planuoja, o Dievas sudėlioja savaip. Kiekvieną dovaną priimu, o jei ne – vadinasi, ne mano“, – šyptelėjo L. Kalpokaitė.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
