Lietuva kritikuoja JAV: Lukašenkos „sandoriai“ kelia nerimą

A. Lukašenka paleido dar 250 žmonių, tačiau į Vilnių atvyko tik 15. Baltarusijos kalėjimuose lieka apie 1000 be pagrindo įkalintų žmonių. Yra ir lietuvių.

„Čia yra prekiaujama su karo nusikaltėliu. Padėkoti už konstruktyvumą vagiui, kuris pavogė 1000 dolerių ir paskui 100 grąžino, ir pasakyti – koks konstruktyvus mūsų bendradarbiavimas“, – ironizavo ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

Kad dauguma vakar paleistų liko Baltarusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda nevadina „išlaisvinimu“.

„Ar jūs manote, kad Lukašenka pamirš, jog tie žmonės buvo kalėjime? Ir jie lyg niekur nieko gyvens Baltarusijoje, nepatirdami jokios priespaudos?“ – svarstė G. Nausėda.

Anksčiau paleistas vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių Mykolas Statkevičius taip pat netapo laisvu. Skelbiama, kad jis Baltarusijoje nepatenka į gydymo įstaigas, negauna pensijos.

„Mes sukuriame tą ydingą motyvacinį mechanizmą Lukašenkai padaryti šitą apyvartą nuolatine“, – teigė G. Nausėda.

A. Lukašenka paleido be pagrindo įkalintus įkaitus, o mainais gavo daug – amerikiečiai panaikino sankcijas baltarusių finansų įstaigoms ir trąšoms.

Po ankstesnio kalinių paleidimo D. Trumpas panaikino sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“.

Lietuvos vadovai konstatuoja, kad Amerika ir Europa turi kardinaliai priešingus požiūrius į A. Lukašenką – pagrindinį karą Europoje pradėjusio V. Putino sąjungininką.

„Nereikia dėti lygybės ženklo tarp JAV politikos ir ES politikos. Tačiau patį žmonių išlaisvinimą mes remsime, nes tai yra humanitariniu požiūriu teisinga“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvoje tai laikoma tik A. Lukašenkos pergale.

„Aš gal pasakysiu savo asmeninę poziciją, kad JAV neįvertina visų grėsmių ir nesupranta, kas vyksta Baltarusijoje“, – pabrėžė užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Amerika sankcijas panaikino, tačiau Baltarusija yra Europoje. Europos Sąjunga ką tik pratęsė sankcijas metams, tad A. Lukašenkos bankai ir trąšos uždraustos iki kitų metų vasario.

„Nei Lietuva, nei kita ES valstybė po tų sankcijų panaikinimo negalėtų sudaryti jokių sandorių su minėtais bankais, nei su „Belaruskali“ ar kitų trąšų gabenimu, nes visa tai yra sankcionuota“, – aiškino R. Motuzas.

Neslepiama – vis gilesnis D. Trumpo flirtas su A. Lukašenka nuvilia.

„Deja, reikėtų pripažinti, panašus požiūris yra ir derinant santykius su Rusija. Verslas yra raktinis žodis ir tas verslas lyg turi viską išspręsti. Turėtų lyg ir nustelbti visus kitus nuogąstavimus, tokius kaip karo nusikaltimai“, – sakė L. Linkevičius.

A. Lukašenka matė jau penkis Amerikos prezidentus. Kalinius mainais į sankcijų naikinimą jis naudoja dešimtmečius.

O kiekvienas naujas Vakarų lyderis su A. Lukašenka pradeda tarsi iš naujo, lyg jis nebūtų apgavęs ankstesnių prezidentų.

„Pradėti nuo balto popieriaus lapo – žinoma, Lukašenkai tai labai apsimoka“, – teigė L. Linkevičius.

Pabrėžiama, kad Lietuva net nežino visų susitarimų tarp D. Trumpo ir A. Lukašenkos.

„Mes konkrečių faktų dėl tų susitarimų ar prekybos suaktyvėjimo neturime. Laikas, žinoma, parodys“, – sakė R. Motuzas.

Anot politikų, guodžia bent tai, kad amerikiečiai neslepia žinantys, su kuo turi reikalą. Prieš vakarykščius mainus D. Trumpo pasiuntinys lankėsi Vilniuje ir pristatė prezidentui bei premjerei planus dėl A. Lukašenkos.

„Bet kokie geopolitiniai žaidimai, tikintis jį atitraukti nuo Rusijos, yra pasmerkti žlugti, nes jo priklausomybė yra totalinė. Jis pats pasirinko šį kelią“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Premjerė sakė, kad amerikiečiai nedaro Lietuvai jokio spaudimo sekti jų pavyzdžiu ir naikinti sankcijas A. Lukašenkai.

„Ir čia yra visiškai mūsų pačių noras kažkodėl apie tai kalbėti“, – teigė I. Ruginienė.

Anot socialdemokrato Motuzo, prieš pirmuosius mainus su A. Lukašenka pernai rudenį amerikiečiai klausė, ar Lietuva nenori jungtis.

Lietuva atsisakė, o amerikiečiai šio klausimo esą nebekelia.