Lietuvoje bręsta naujas mokestis vairuotojams – už stovėjimą spūstyse gali tekti susimokėti. Tačiau tiek eismo organizavimu besirūpinantys specialistai, tiek gyventojai kol kas abejoja, ar tokio projekto reikia ir ar jo įgyvendinimas duotų naudos.
Siūlymą įvesti spūsčių mokestį – 0,61 euro už vieną kilometrą važiuojant tam tikrais kelio ruožais piko metu – Susisiekimo ministerijai pateikė Savivaldybių asociacija. Tačiau ši idėja kol kas nebuvo išsamiai analizuota ar plačiau aptarta, todėl sunku įvertinti, ar tokia priemonė realiai sumažintų automobilių srautus.
Reikėtų papildomos infrastruktūros
Vilniaus savivaldybės įmonės JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius pabrėžia, kad spūsčių mokestis sostinėje kol kas nėra svarstytas ar analizuotas. Pasak jo, Susisiekimo ministerijai teiktas siūlymas buvo orientuotas į valstybinius kelius, o ne į miestų gatves.
„Šiuo metu tokia koncepcija nebuvo svarstyta ir analizuota, todėl sunku būtų įvertinti, ar spūsties mokesčio įvedimas mieste padėtų mažinti automobilių srautus“, – teigia jis.
Anot J. Damidavičiaus, Londono ir Stokholmo pavyzdžiai rodo, kad tokiai sistemai reikėtų sudėtingos infrastruktūros – kontrolės taškų ties kiekvienu įvažiavimu į zoną ir išvažiavimu iš jos, kamerų tinklo ir duomenų apdorojimo sistemos. Kol kas Vilniuje tokios diskusijos nepradėtos.
Ekspertas taip pat primena, kad miesto transporto įpročius lemia ne vien kaina, bet ir patogumas.
„Vilniečiams kelionė automobiliu tapo įpročiu – net jei iki parduotuvės tereikia vykti kelias minutes, dažnas renkasi sėsti į automobilį“, – sako jis.
Todėl, anot JUDU atstovo, spūsčių mažinimas negali būti grįstas vien mokesčiais – būtini kompleksiniai sprendimai: patogesnis ir dažnesnis viešasis transportas, dviračių takai, alternatyvūs judumo būdai.
J. Damidavičius pabrėžia, kad sostinė jau investuoja į viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą. Vien šiemet tam numatyta apie 19 mln. eurų, o per pastaruosius metus Vilnių papildė šimtai naujų autobusų ir troleibusų. Iki 2027 m. planuojamas dar didesnis viešojo transporto tinklo plėtimas ir modernizacija.
Miestiečių nuomonės išsiskiria
Kaip į tokią idėją žiūri patys vilniečiai? Ar spūsčių mokestis tikrai priverstų sėsti į viešąjį transportą ar ant dviračio, užuot sėdus į automobilį?
LRT.lt paklausė miestiečių nuomonės. Štai iš užsienio atvykęs studentas Josephas mano, kad spūsčių apmokestinimas galėtų būti gera idėja, nes papildomos pajamos gali prisidėti prie šalies gerovės: „Jei gaunama lėšų keliams ir jos naudojamos keliams tvarkyti, tai gerai. Žinoma, žmonės dėl to nebus labai patenkinti, bet aš matau teigiamą pusę. Jei tai būtų mano šalis ir norėtume įgyvendinti tokį projektą, manau, būtų naudinga. Bet tik tuo atveju, jei pinigai tikrai bus naudojami keliams taisyti ir maršrutų tinklui plėsti.“
Panašią nuomonę turi ir automobilio vairuotoja Viktorija: „Žinokit, nemanau, kad tai sumažintų spūsčių, mašinų dabar tiesiog labai daug. Kiekvienas gyvena savo ritmu, šeimoje gali būti du ar net trys automobiliai, visi skirtingai dirba, prisiderinti reikia prie dienos. Gal vasarą spūsčių mažiau – vaikai neina į mokyklą, daug kas atostogauja, bet automobilių tikrai baisiai padaugėjo.“
Vilnietis Algis į siūlymą žiūri skeptiškai: „Aš nemanau [kad mokestis duotų naudos]. Visų pirma, šitas mokestis – kaip iš tokio filmo apie Senjorą Pomidorą. Pakėlus mokestį už lietų, pradėjo mažiau lyti, pakėlus mokestį už orą, žmonės ėmė mažiau kvėpuoti. Nemanau, kad tai problemą išspręstų. Reikėtų kompleksinio sprendimo, tuo labiau kad mieste matome, kaip gatves siaurina.“
Renkasi patogumą
Ne vien piniginės klausimai ar transporto politika formuoja vilniečių pasirinkimus. Dažniausiai svarbiausi tampa patogumas ir laikas.
Autobuso stotelėje laukianti Jūratė sako, kad ji dažniausiai keliauja būtent viešuoju transportu: „Gyvenu centre, tai automobilio beveik nereikia. Jei tikrai labai reikia, galiu išsikviesti taksi, bet dažniausiai išsisuku be jo.“ Ji prisipažįsta kartais pagalvojanti įsigyti automobilį, tačiau patogus viešasis transportas, pasak jos, visada nugali šią idėją.
Vilniuje ir jo rajonuose yra daugiau nei 1 500 viešojo transporto stotelių. Jų išdėstymas leidžia kai kuriems žmonėms beveik visiškai atsisakyti asmeninės transporto priemonės. Šnipiškėse gyvenantis Dominykas tvirtina, kad gyvenant tokiame rajone viskas yra ranka pasiekiama, todėl rinktis automobilį tiesiog nėra prasmės: „Manau, kad ir esant kitokiai situacijai rinkčiausi viešąjį transportą, nes jis turi atskiras autobuso juostas, o spūstis dažniausiai sudaro patys automobiliai.“
Tačiau, pasak vilniečio Algio, spūstys tikrai nėra didžiausia problema: „Palyginti su kitais pasaulio didmiesčiais, čia, Vilniuje, jų praktiškai nėra. Reikia kantrybės: truputį paplanuoti laiką, važiuoti anksčiau ar vėliau ir kamščių bus mažiau.“
O štai Dovilė sako, kad didesnė problema ne spūstys, o kur pasistatyti automobilį: „Kai važiuoji į centrą, reikia žiūrėti, kur sustosi. Parkavimas – didelė bėda. Kartais, ypač per šventes, renkuosi ne mašiną. Pavyzdžiui, šiandien važiuosiu į miestą viešuoju transportu.“
Dovilė juokiasi, kad kartais reikia ir pėsčiomis pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, o viešajame transporte ji gali skaityti knygas ar ruošti kursinį darbą.
Renkasi ir kitas alternatyvas
Daliai vilniečių priimtinas aktyvus gyvenimo būdas, kai kurie iš jų renkasi dviračius, elektrinius paspirtukus, motorolerius. Pakalbintas dviračiu važiavęs Arnas sako, kad jis mėgsta dviračių sportą, todėl renkasi būtent šią transporto priemonę. „Darbo dieną mašina tikrai niekur nespėčiau nuvykti, didelė problema ir kamščiai“, – sako jis.
Automobilio vairuotoja Viktorija teigia, kad mašinos į viešąjį transportą ji nekeistų dėl kainos: „Neseniai teko pavažinėti [viešuoju transportu]. Mašina buvo atiduota į servisą, kol laukiau pakaitinės, vykau viešuoju transportu visur. Nu, žinokit, kaina nelabai adekvati: pusvalandžiui nusiperki bilietą, gal reikia pavažiuoti tik dvi stoteles greitai, o į kitą maršrutą vėl… Žodžiu, kažkaip man nelabai aiški tvarka. Manau, kad viešasis transportas tikrai turėtų kainuoti pigiau.“
Diskusija apie spūsčių mokestį atskleidžia, kad ne viskas čia taip paprasta: vieniems gyventojams svarbiausia patogumas, kitiems – kaina ar infrastruktūra.
Ekspertai pabrėžia, kad vien finansinės priemonės nesprendžia problemos – būtini kompleksiniai sprendimai, derinant patogų viešąjį transportą, saugų dviračių ir pėsčiųjų tinklą ir miesto planavimą. Diskusijos tęsiasi, o dažnas vilnietis su savo pasirinkimu važiuoti asmeniniu automobiliu, o ne viešuoju transportu prisideda prie spūsčių mieste.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
