Kamilė LukauskytėNATO siunčia Baltijos šalims žinią apie sustiprėjusią gynybą ir parengtus veiksmų planus. Aljanso Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vado pavaduotojas generolas leitenantas Johnas Meadas teigia, kad Baltijos regiono saugumas šiandien yra gerokai stipresnis, tačiau NATO ir toliau turi sparčiai prisitaikyti prie besikeičiančios karinės aplinkos.
„Turime aiškią strategiją“
Interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA J. Meadas pabrėžė, kad viena svarbiausių pasikeitusių aplinkybių yra NATO parengti regioniniai gynybos planai ir jų suderinimas su valstybių narių nacionaliniu planavimu.
Pasak generolo, Baltijos šalys dabar yra geriau apsaugotos, nes Aljansas turi aiškią Euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos koncepciją bei konkrečius veiksmų planus.
NATO taip pat siekia stiprinti pajėgumus taip, kad krizės atveju būtų galima koordinuotai ginti visą Baltijos regioną. Tam reikalingi ne tik kariai ar ginkluotė, bet ir nuolatinis stebėjimas, ryšiai, logistika bei gebėjimas greitai perkelti pajėgas.
Dvi operacijos, kurioms skiriamas ypatingas dėmesys
Generolas išskyrė dvi NATO operacijas – „Baltic Sentry“ ir „Eastern Sentry“.
„Baltic Sentry“ pradėta reaguojant į išaugusį dėmesį kritinei povandeninei infrastruktūrai. J. Meadas teigė, kad Latvija šioje operacijoje atlieka svarbų vaidmenį, o nuo jos pradžios, jo teigimu, nebuvo naujų povandeninių kabelių nutraukimo incidentų.
Tuo metu „Eastern Sentry“ susijusi su oro erdvės gynyba ir sustiprintu NATO dėmesiu rytiniam Aljanso flangui.
„Imamės išties ryžtingų veiksmų ir turime labai tvirtus planus“, – sakė J. Meadas.
Jis taip pat pabrėžė, kad NATO šiuo metu šalina tam tikras pajėgumų spragas, integruoja skirtingų valstybių pajėgumus ir daug dėmesio skiria bendroms pratyboms.
NATO keičia požiūrį į oro gynybą
Baltijos regione pastaruoju metu keičiasi ir NATO oro gynybos modelis.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad nuo rugpjūčio Baltijos šalyse oro policijos misija buvo pakeista į NATO oro gynybos misiją. Tai reiškia, kad sąjungininkų naikintuvai integruoti į platesnę NATO oro ir priešraketinės gynybos sistemą, kurioje veikia ne tik orlaiviai, bet ir antžeminės sistemos, radarai, jutikliai bei vadovavimo struktūros.
KAM teigimu, toks modelis leidžia lanksčiau ir greičiau sutelkti oro gynybos pajėgumus ten, kur jų labiausiai reikia.
Didžiausias iššūkis – greitis
J. Meadas pripažino, kad karinėje srityje vyksta labai spartūs pokyčiai. Ypač daug įtakos operacijoms daro bepiločiai orlaiviai, naujos stebėjimo technologijos, duomenų analizė ir sparčiai besivystančios ryšių sistemos.
Todėl, pasak generolo, NATO turi ne tik išlaikyti atgrasymą, bet ir gebėti reaguoti greičiau.
Vienas iš svarbių klausimų – logistika. Generolas teigė, kad Baltijos valstybės šioje srityje tapo labiau koordinuotos, o NATO ir nacionaliniai planai dabar derinami glaudžiau. Artimiausiose pratybose planuojama praktiškai tikrinti ryšį su nacionaliniais operacijų centrais ir modeliuoti įvairius scenarijus.
Ar Baltijos šalims reikia daugiau užsienio karių?
Į šį klausimą J. Meadas atsakė gana konkrečiai: jo vertinimu, šiuo metu nebūtina nuolat didinti užsienio karių skaičiaus Baltijos šalyse.
Daug svarbiau, anot jo, reguliariai treniruotis ir praktiškai patikrinti, ar NATO pajėgos prireikus galėtų būti greitai sustiprintos.
Generolas pabrėžė, kad Aljansui svarbu ne tik turėti planus popieriuje, bet ir įrodyti, kad juos būtų galima įgyvendinti realiomis sąlygomis. Tam reikalingos pratybos, logistika ir gebėjimas greitai dislokuoti papildomas pajėgas.
„Kai kuriems planams prireiks kelerių metų“
J. Meadas taip pat pripažino, kad ne visi NATO planai jau visiškai įgyvendinti.
Pasak jo, dalies pajėgų dislokavimo procesai dar rengiami, o kai kuriems planams visiškai parengti prireiks kelerių metų.
Tai reiškia, kad NATO gynybos stiprinimas Baltijos regione nėra vienkartinis sprendimas – tai tęstinis procesas, kuriame derinami valstybių pajėgumai, logistika, oro gynyba, žvalgyba ir pratybos.
Generolas išskyrė ir Baltijos šalių technologinį potencialą. Jo teigimu, regione daug dėmesio skiriama mokslui, technologijoms ir inovacijoms, o gynybos pramonėje Baltijos valstybės taip pat turi stiprių sričių.
Baltijos šalių kariuomenių vadai taip pat tarėsi dėl saugumo
Šios žinios nuskambėjo tuo metu, kai Kopenhagoje vyko NATO Karinio komiteto konferencija, kurioje dalyvavo visų 32 Aljanso valstybių kariuomenių vadai.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras kartu su Latvijos ir Estijos kariuomenių vadais susitiko su NATO pajėgų Europoje vyriausiuoju sąjungininkų vadu. Susitikimuose daug dėmesio skirta kolektyvinei gynybai, Baltijos regiono saugumui ir NATO pajėgumų stiprinimui.
Taigi pagrindinė J. Meado žinia Baltijos šalims – NATO teigia turinti konkrečius regiono gynybos planus, juos derina su nacionaliniais planais ir praktiškai tikrina per pratybas. Kartu generolas pabrėžia, kad saugumo aplinka keičiasi labai greitai, todėl Aljansas turi nuolat prisitaikyti.
