Dar neseniai tai buvo šokiruojanti išimtis, o dabar tampa tradicija, kad JAV valstybės sekretoriai nedalyvauja NATO susitikimuose. Netylant nerimui dėl transatlantinių santykių Aljanso gynybos ministrų susitikime ketvirtadienį nedalyvaus karo sekretorius Pete`as Hegsethas, o Vašingtonui atstovaus skeptiškumu Europai garsėjantis jo pavaduotojas Elbridge`as Colby.
„Per pastaruosius 18 mėnesių tapome artimais draugais, gerais draugais. Todėl labai džiaugiuosi, kad jis čia ir turime galimybę bendrauti su juo. Manau, kad tai labai teigiamas dalykas“, – tradiciškai Vašingtonui malonus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte kalbėjo apie E. Colby dalyvavimą Aljanso ministrų susitikime.
Pernai JAV valstybės sekretorius Marko Rubio į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą irgi yra atsiuntė savo pavaduotoją. Viena vertus, tai gali būti laikoma ženklu, kad JAV toliau traukiasi iš Europos. Prieš pat ketvirtadienio NATO susitikimą pranešta, kad Vašingtonas prašo Jungtinės Karalystės perimti NATO jungtinio vadavimo centrą Norfolke (JAV), o Italijos – jungtinio vadavimo centrą Neapolyje. Anksčiau išplatinti JAV planai iš Europos vadaviečių išvesti 200 savo kariškių (tiesa, Vašingtonas nori perimti visų NATO jūrų pajėgų aukščiausią kontrolės centrą – Sąjungininkų jūrų pajėgų vadavietę).
Kita vertus, galbūt, Vašingtonas specialiai siunčia E. Colby, kurį galima laikyti „vanagu“ Senojo žemyno atžvilgiu. Jis pagarsėjo savo teiginiais, kad Europa turėtų prisiimti daug didesnę atsakomybę už savo gynybą ir saugumą, mažiau pasikliauti JAV, kad amerikiečiai galėtų perskirstyti savo strateginius prioritetus, ypač Azijos atžvilgiu. Už gynyba atsakingas Europos komisaras Andrius Kubilius net mano, kad JAV karo sekretoriaus pavaduotojas gynybos politikai laikosi nuostatos, kad „ES vienijimasis, jos stiprėjimas gali prieštarauti Jungtinių Valstijų interesams Europos kontinente, nes JAV interesas yra turėti galimybių dirbti su kiekviena šalimi atskirai, kaip jie nori ir pagal jų interesą“.
Matome realius pokyčius, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.Tačiau vis dar turime sąjungininkų, kurie turi imtis aktyvesnių veiksmų.
M. Whitakeris
Mat viena pagrindinių ketvirtadienio susitikimų temų – kaip sąjungininkams sekasi siekti įgyvendinti 5 proc. BVP gynybai (3,5 proc. – „kietai“ gynybai ir 1,5 proc. – susijusioms sritims), kaip buvo įsipareigota per pernai metų NATO viršūnių susitikimą Hagoje.
„Rytoj nekantriai laukiu ministrų pranešimų apie tai, kaip sąjungininkai įgyvendina šiuos sprendimus, kaip kiekvienas iš jų prisideda prie mūsų bendro saugumo užtikrinimo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo M. Rutte.
Dieną anksčiau JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris irgi užsiminė, kad ne visos Aljanso šalys įgyvendina įsipareigojimus, bet pagyrė Baltijos šalis: „Matome realius pokyčius, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Tai nėra didelės šalys, bet jos yra tikrai ryžtingos ir visos yra pasirengusios šiais metais pasiekti 5 proc. ribą. Tačiau vis dar turime sąjungininkų, kurie turi imtis aktyvesnių veiksmų, ypač tie, kurie geografiškai yra toliau nuo NATO rytinio flango. Jie nedirba taip greitai, kaip turėtų, ir mes tikimės, kad jie padarys daugiau.“
Kitas NATO ministrų dienotvarkės klausimas – parama Ukrainai (įvyks ir NATO-Ukrainos taryba bei Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas), ypač kalbant apie PURL projektą, pagal kurį už amerikiečių ginkluotę Kyjivui moka europiečiai.
„Sąjungininkai įsipareigojo įsigyti amerikietiškų ginklų už daugiau nei 4,5 mlrd. JAV dolerių, kad patenkintų Ukrainos skubius karo lauko poreikius, ir tikimės, kad ministrų susitikime bus paskelbta daugiau naujienų“, – kalbėjo nuotolinėje spaudos konferencijoje M. Whitakeris.
Dar prieš Aljanso ministrų susitikimą buvo paskelbta apie „Arctic Sentry“ („Arkties sargybinis“) misiją, kuria siekiama apraminti Vašingtono aistras dėl Grenlandijos. Todėl bent šiuo klausimu aistrų tikimasi išvengti.
„Rytojaus susitikimas bus skirtas NATO stiprinti, įgyvendinant mūsų įsipareigojimus gynybos investicijų ir gynybos pramonės srityse, stiprinant mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumus bei toliau remiant Ukrainą“, – apibendrino M. Rutte.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
