Nomeda Marčėnaitė prisipažino mokėjusi vyrui, kad apsimestų jos mylimuoju

Keliauti viena mėgstanti menininkė pasidalijo ne tik kelionės įspūdžiais, bet ir patarimais, kaip moteriai vienai keliauti saugiai. Pasirodo, jai pačiai yra tekę net susimokėti vyrui, kad apsimestų jos mylimuoju. Taip ji gavo ne tik saugumą, bet ir geriausias kainas turguje.

Na, o anuomet Nomeda ten skrido visai ne iš baimės, kad bus uždaryta: „Skridau išnaudoti paskutinę progą!“ – kaip visada optimistiškai kalbėjo moteris. Ji papasakojo, kad taip žiūri ir į miegą, ir į bėgantį gyvenimą: „Reikia tuo džiaugtis ir kaifuoti iki paskutinės akimirkos! Liko trys minutės miegoti? O dieve, kaip gerai, dar trys minutės miego! Liko kažkoks statistinis gyvenimo skaičius? Reikia gyventi!“ – apie savo gyvenimo būdą pasakojo menininkė.

Prisimindama vardo suteikimo tradicijas Balyje, Nomeda pasidalijo ir savo požiūriu į vardus bei pavardes. Pasirodo, žinoma moteris čia sąmoningai laužo tai, ką kiti pavadintų tradicijomis.

– Ar sąmoningai bent jau aš tave visą gyvenimą žinau kaip Nomedą Marčėnaitę? Ar tai – sąmoningas pasirinkimas ir tapatybės saugojimas?

– Taip, tai tapatybės saugojimas. Juk net šuniukui, pakeitus šeimininką, pakeitus namus, mes paliekame tą patį vardą, jei jis nėra priklydęs. Tai labai savininkiška, labai egocentriška – keisti net ir šuniuko vardą, nekalbant apie žmogaus.

Aš turiu tokią pavardę – ir kodėl ją turėčiau keisti? Kai kas sakys „tradicijos“, bet kai kurios tradicijos man nepatinka. Pavyzdžiui, mergaitės lytinių organų apipjaustymas Afrikoje juk irgi tradicija.

– Žinai, kažkur tradicija – mušti savo žmoną. Tradicijų būna visokiausių.

– Taip, visokiausių. Tai pavardė ne tokia skausminga, bet aš visada analizuoju: o ką tai reiškia? Ką reiškia pavardės pakeitimas?

Kai su mano buvusiu vyru laukėmės vaikelio, pasakiau jam: „Sutarkime draugiškai: jeigu gims berniukas, bus Jonutis (mano buvusio vyro pavardė tokia). O jeigu gims mergaitė, bus Marčėnaitė.“ Gimė Jonutis. Už tai dėl Ulos klausimų nebekilo: ji Marčėnaitė. Tai aš į keliones važiuodavau su trimis vaikais, kurių pavardės skirtingos: Jonutis, Serapinas ir Marčėnaitė. Kažkada bandė nepraleisti. Sakiau: „Jie visi mano, tikrai mano.“

Taip pat skaitykite:  Rūta Ščiogolevaitė – apie naują gyvenimo etapą ir vaikus: nelinkėčiau jiems eiti mano keliu

Viso pokalbio su Nomeda Marčėnaite kviečiame klausytis laidoje „Lekiam į“. Laida transliuojama pirmadieniais 16:05 per Žinių radiją ir bet kuriuo metu Žinių radijo internetinėje svetainėje.

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas