Oficialu: sostinė skirs iki 1000 eurų premiją tampant vilniečiu

Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pasiūlymui skirti skatinamąsias priemones asmenims, naujai deklaravusiems gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje. 

Už projekto pasiūlymą balsavo 32 tarybos nariai, prieš – 7, dar 6 susilaikė.

Skaičiuojama, kad apie pusė Vilniaus biudžeto priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tačiau sostinės GPM potencialas nėra visavertiškai išnaudojamas.

Dalis sostinėje gyvenančių žmonių gyvenamąją vietą yra deklaravę kitur, tad jų mokesčiai nukeliauja ne miestui, kurio paslaugomis naudojasi kasdien, o atitenka kitų savivaldybių biudžetams.

„Dalis žmonių Vilniuje būna, dirba, čia gyvena, tačiau savo gyvenamosios vietos čia nėra deklaravę. Tai reiškia, kad Vilnius praranda lėšas“, – tarybos posėdžio metu pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius.

Reaguojant į tai Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė dviem skatinamosioms priemonėms asmenims, Vilniuje deklaravusiems gyvenamąją vietą.

Pirmoji – grąžinama 50 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (tik nuo darbo santykių pajamų, bet ne daugiau kaip 500 eurų per metus). Kompensacija mokama ne daugiau nei už pirmuosius 2 kalendorinius metus iš eilės, skaičiuojant nuo kitų metų, kai buvo naujai nepertraukiamai deklaruota gyvenamoji vieta savivaldybėje.

Antroji – „Vilniečio startinis rinkinys“, suteikiamas vieną kartą. Jame: 10 viešojo transporto bilietų, vienas bilietas kelionei elektriniu laivu, 2 kvietimai į „Skalviją“ ir 1 kvietimas į Lazdynų baseiną. Šio dovanų paketo vertė siekia apie 50 eurų.

Skatinamąsias priemones galės gauti tik pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie bent 2 metus iki deklaracijos nebuvo registruoti Vilniuje. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo, kada asmuo fiktyviai išsiregistruoja iš savivaldybės ir vėl ten deklaruoja gyvenamąją vietą dėl premijos.

Ši iniciatyva startuos penktadienį, rugsėjo 26 dieną. Ja siekiama Vilniuje gyvenančius žmones paskatinti oficialiai registruotis mieste.

Vienas gyventojas miestui atneša virš 1000 eurų

Šiuo metu Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų.

Sostinėje studijuoja beveik 50 tūkst. studentų, iš kurių daugiau nei 30 tūkst. nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos, o sveikatos priežiūros įstaigose prie šeimos gydytojų yra prisirašę apie 100 tūkst. daugiau žmonių, nei oficialiai skaičiuojama gyventojų.

Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, papildomai apie 1000 Vilniuje užsiregistravusių žmonių miesto biudžetui atneštų apie 1 mln. eurų. 10 tūkst. – 10 mln. eurų.

„Jeigu savo gyvenamąją vietą sostinėje deklaruotų bent 10 tūkst. čia jau gyvenančių žmonių, per metus biudžetą papildytų tiek lėšų, kad pakaktų vienam naujam 25 m baseinui su spa zona. Iš papildomų 15 tūkst. deklaracijų surenkamas GPM leistų pastatyti po vieną modernų darželį kasmet. Dar daugiau registruotų gyventojų galėtų reikšti tokias lėšas, kurių ilgainiui pakaktų Šiaurinės gatvės projektui įgyvendinti – tam gali reikėti ir 70 mln. eurų“, – sako Vilniaus meras V. Benkunskas.

Skaičiuojama, kad kiekvienas prisiregistravęs vilnietis į bendrą biudžetą vidutiniškai atneša apie 1145,5 euro.

„Tikimės tūkstančių, dešimčių tūkstančių naujai prisiregistravusių gyventojų“, – pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas J. Lukošius.

Kai kurios savivaldybės jau sprendžia gyventojų vietos deklaravimo problemą. Neringos ir Ukmergės savivaldybės siūlo finansines paskatas deklaruojantiems savo gyvenamąją vietą jų savivaldybėse – Neringos gyventojai gali nemokamai naudotis keltu, taip pat nemoka įvažiavimo rinkliavos, o Ukmergės raj. savivaldybė moka iki 50 proc. asmens metinio pajamų dydžio tikslinę išmoką.

Šios priemonės duoda rezultatų – Neringoje per pastaruosius trejus metus padidėjo gyventojų augimo tempas, o Ukmergės rajone 2022–2024 metais gyventojų skaičius augo 1,3 proc., nors iki tol kasmet mažėjo.