Kad galima užšalusiu jūros pakraščiu pasivaikščioti ir net keliasdešimt metrų į jūrą įžengti, žmonių nebestebina. Dabar jų akys nukreiptos į bangų ir ledo šokį.
„Mes pirmą kartą prie tokios užšalusios jūros. Kad taip būtų apšalęs toks jūros plotas – labai įspūdinga. Ir kaip tie ledai pakyla į viršų, ir ta ledų muzika. Žiemiškas stebuklas kažkoks“, – pasakojo poilsiautoja.
Vaizdas, kaip bangos nuo jūros į krantą gena ledus, daugelį keri.
„Labai gražu. Jaučiuosi kaip kokioje Švedijoje ar Islandijoje“, – sakė kitas pašnekovas.
„Tas jūros gamtos galingumas. Viskas taip stipru, jautiesi labai mažas“, – teigė praeivė.
„Toks grožis ne kiekvieną sykį būna. Tokia žiema tikrai reta“, – pridūrė dar viena moteris.
Tačiau kitus toks reginys baugina.
„Baisu, baisu. Galvoji, kad tuoj tave užgrius banga – nespėsi pabėgti“, – kalbėjo moteris.
Tokius gamtos reiškinius tyrinėjanti Klaipėdos universiteto profesorė aiškina, kad ledus iš jūros į krantą stumia pasikeitęs vėjas – dabar jis pučia iš vakarų.
„Sušokdino bangas ir šiek tiek pakėlė vandens lygį. Matome ledus, kurie formavosi šiaurinėje dalyje, ypač ties Lietuvos pakrante – tas liežuvis nuo Rygos įlankos susidaro šaltesnėmis žiemomis. Net ir tie ledai atnešami į vakarų pakrantę“, – aiškino Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto profesorė Inga Dailidienė.
Mokslininkai skaičiuoja, kad šiuo metu užšalę apie 25 proc. Baltijos jūros. Panašiai apledėjusi ji buvo prieš 15 metų, tik tada ledu buvo galima į jūrą nueiti net kilometrą.
„Šiltėjant klimatui ir žiemoms, šie reiškiniai iš dalies pridaro bėdų, bet kartu ir džiugina“, – teigė I. Dailidienė.
Profesorė prognozuoja, kad tokiais vaizdais dar kurį laiką galėsime grožėtis – vėjas išliks palankus ir stiprės. Judėdamas į sausumą, jūrinis ledas formuos net ledo kalnelius.
„Vandens lygis kyla po truputį pučiant vakarų vėjui. Klaipėdos sąsiauryje jis svyruoja apie 30 cm per dieną, tačiau vidutiniškai didėja 5–10 cm. Kol kas tai lėtas procesas“, – pasakojo ji.
Kylant vandens lygiui tiek upėse, tiek jūroje ir prognozuojant atšilimą, galimi dar pavojingesni reiškiniai. Patvanka gali susidaryti ne tik iš jūros.
„Ledai gali pridaryti labai didelių nuostolių tiek marių, tiek Nerijos pusėje. Pradės nešti ledus, kraus didžiulius kalnus, gali pažeisti ir namus. Vientisa ledo masė nebus greitai išnešama, todėl lytis blaškys į vieną ir kitą pusę“, – įspėjo profesorė.
Teigiama, kad ledonešis gali prasidėti maždaug po poros savaičių nuo didesnio atšilimo.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
