Pamokų vėlinimas kelia klausimų – prabilo apie neįveikiamą kliūtį

Panevėžio rajono mokyklų vadovų teigimu, didžiausias kliuvinys vėlinimui yra mokinių pavėžėjimas. Skirtingai nei miestuose, kur mokiniai į mokyklas ateina pėsčiomis ar atvažiuoja viešuoju transportu, rajone mokiniai yra priklausomi nuo centralizuotų mokyklinių autobusų maršrutų.

Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė atvirai sako, kad dabartinė sistema yra subalansuota iki minutės.

„Dabar visi vaikai, nuo pradinukų iki dvyliktokų, yra atvežami lygiai 8 valandą. Jei pamokos vyresniesiems prasidėtų vėliau, vairuotojams reikėtų daryti antrus reisus. Kas už tai mokės? Ar savivaldybė skirs papildomą finansavimą?“ – klausimą kelia vadovė.

Šiai pozicijai pritaria ir Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Zalatorienė, kuri pabrėžia, kad siūlymas vėlinti pamokų pradžią ar taikyti lankstų grafiką rajono mokykloje susiduria su rimtais techniniais ir socialiniais iššūkiais.

Anot direktorės, 8.30 val. pamokų pradžia šiuo metu yra optimalus sprendimas, o bandymai jį keisti būtų itin sudėtingi dėl būtinybės derinti mokinių pavėžėjimą, mokytojų darbo grafikus bei neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kurie vėlyvesnio pamokų laiko atveju taptų sunkiau prieinami. Be to, vadovė akcentuoja ir šeimų interesus: daugeliui tėvų dabartinis tvarkaraštis yra patogus, nes leidžia derinti vaikų palydėjimą į mokyklą su asmeniniu darbo laiku, todėl toks lankstus modelis, jos nuomone, mokyklos bendruomenei keltų daugiau organizacinių problemų nei realios naudos.

Be to, diskusijoje ryškėja takoskyra tarp biologinio ritmo teorijos ir disciplinos praktikos. Kai kurie pedagogai mano, kad mokinių nuovargis yra ne ankstyvo kėlimosi, o netinkamo dienos režimo pasekmė. Dembavos progimnazijos direktorė Aušra Raišienė laikosi griežtos pozicijos:

„Vėlyvas kėlimasis yra labiau disciplinos trūkumo ir netinkamų gyvenimo būdo įpročių, pavyzdžiui, ekranų naudojimo vakarais, pasekmė. Už vaikų dienos režimo laikymąsi, veiklų ir poilsio derinimą atsakingi tėvai.“

Velžio gimnazijos muzikos mokytoja Ingrida Bučinskienė pastebi, kad problemos šaknis – ne laikrodis, o perteklinės programos.

„Mokiniai pavargę ne todėl, kad anksti atsikėlė, o todėl, kad jų krūviai per dideli“, – sako pedagogė.

Nors mokytoja pripažįsta, kad dirbant su pradinukais muzikos pamokose įsitraukimas išlieka geras nepriklausomai nuo laiko, ji pastebi akivaizdų nuovargį vyresnėse klasėse: „Iš patirties galiu pasakyti, kad vaikai tampa pavargę ir vangūs paskutinėse – 7-oje ar 8-oje – pamokose.“

Pasak pedagogės, pamokų vėlinimas šios problemos neišspręstų, o tik sukeltų domino efektą – jei 9-a pamoka baigiasi 16.20 val., vėlesnis startas dieną ištęstų iki vėlumos, palikdamas dar mažiau laiko poilsiui ar namų darbams. „Pavėlinus pamokas, mokiniai vėliau grįš namo ir vėliau darys namų darbus – užburtas ratas. Juk mokytojai taip pat turi taisyti darbus ir ruoštis kitoms pamokoms – vėlesnis laikas apsunkintų visos bendruomenės darbą, todėl mano asmeninė nuomonė yra aiški: mes turime ne laiką stumdyti, o peržiūrėti perkrautas programas“, – reziumuoja I. Bučinskienė.

Įdomu tai, kad kai kurios rajono mokyklos jau yra atlikusios savo korekcijas. Raguvos gimnazijos direktorė Inesa Vietienė pasakoja, kad jų mokykloje pamokos prasideda 8.30 val. ir toks laikas yra optimalus ir pakankamai vėlyvas, todėl gimnazija apie tolesnį vėlinimą nesvarsto.

Anot direktorės, toks sprendimas užtikrina pusiausvyrą tarp mokinių poilsio poreikio ir intensyvaus popamokinio gyvenimo, nes gimnazistai aktyviai dalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose ir būreliuose, po kurių mokiniai namus pasiekia tik vakare.

„Mums svarbu, kad vaikai turėtų laiko poilsiui ir užduotims atlikti, o pamokų vėlinimas šį procesą tik išstumtų į vėlyvą vakarą, kas būtų papildomas iššūkis moksleiviams“, – teigia I. Vietienė.

Direktorė pabrėžia, kad mokyklos bendruomenė nekelia vėlinimo klausimo, o tėvams dabartinis grafikas patogus, nes leidžia suderinti vaikų išvykimą į mokyklą su darbo pradžia. Be to, vadovės įsitikinimu, didžiausia šiuolaikinių paauglių miego trūkumo priežastis yra ne pamokų laikas, o naktinis technologijų naudojimas. „Gimnazijos mokytojai stengiasi, kad didžioji dalis užduočių būtų atlikta pamokų metu, taip paliekant vakarus kokybiškam poilsiui. Jei būtų priimti atitinkami vyriausybės ar ministerijos sprendimai, mes juos įvykdytume, tačiau šiuo metu poreikio keisti nusistovėjusią tvarką bendruomenėje tikrai nematome“, – reziumuoja I. Vietienė.

Nors visi kalbinti mokyklų vadovai sutinka, kad mokinių savijauta yra prioritetas, jie pasigenda kompleksiško vertinimo. Jų nuomone, Seimo iniciatyva turėtų būti testuojama ten, kur logistiniai iššūkiai yra minimalūs – miestų mokyklose.

„Tegul miestas bando, jeigu reikės, startuosim ir mes. Tačiau kol kas poreikio iš bendruomenių nesulaukiame, o esami pokyčiai reikalauja didelių papildomų resursų – nuo vairuotojų darbo užmokesčio iki suderinimų su tėvų darbo grafikais“, – apibendrina G. Kubilienė.