Panevėžio nakvynės namuose – pagalbos šauksmas: gyventojai negali tverti

„Reportažus darykite su gyventojais apie mane, kurkite reportažus, o paskui eisiu į teismus“, – teigė trijų vietų kambaryje viena pati gyvenanti 40-metė.

„Jausmas toks, kad ant mūsų visų turi valdžią, niekina, žemina“, – pasakojo nakvynės namų gyventoja Kristina.

Kurį laiką Kristinai teko pabūti kambarioke.

„Į rankinuką vandens buvo pripylusi, telefoną apliejusi, skundų rašymai, maistą vogdavo“, – tvirtino Kristina

Per sieną nuo kaimynės gyvenančios moterys neapsikenčia.

„Atsiprašant, nueini į tualetą ir jeigu ją ten sutiksi, pavyzdžiui, ji valosi dantis, o tu nueisi į kabiną, tai tu nieko nepadarysi, nes ji iš karto užsiveda ir pradeda kalbėti ir nesustoja, noras praeina atitinkamai, žinokite“, – kalbėjo nakvynės namų gyventoja Lina.

„Virtuvėn įeini ar kur nors, ji su savo priekabomis… Aną dieną ėjau į virtuvę vandens karštiems vaistams pasidaryti, tai gerai, kad valgyt pasidariau“, – pasakojo nakvynės namų gyventoja Daiva.

Anot moterų, bendros patalpos ir net televizorius – kaip jos vienos.

„Man 5 val. turi būti įjungtas TV, ateisiu žiūrėti krepšinio. Va taip va, suprantate?“ – pavyzdį pateikė nakvynės namų gyventoja Jelena.

Esą nežinai, kas laukia ir fiziškai. Vieną gyventoją ji buvo nuleidusi nuo laiptų. Be to, ji ir pati nuolatos kviečia policiją, už melagingus kvietimus irgi bausta. Dėl nuolatinio terorizavimo moterys kreipėsi į policiją.

„Ją iškvietė į pokalbį ir kas? Ir nieko. Pasakė, kad negerai, ji grįžo, pasijuokė ir viskas“, – teigė Lina.

Esą yra reikalų netgi tada, kai nakvynės namų administracija 40-metę nori iškraustyti toliau nuo kitų.

„Liepė persikraustyti į pirmą aukštą, ji nesikėlė, tai tada buvo kviečiama policija, su policija ją šiaip ne taip išbogino į apačią“, – pasakojo Lina.

Nakvynės namų administracija problemos neslepia. Esą moteris čia gyvena jau 5 metus.

„Kai žmogus pas mus patenka, tai mūsų tikslas yra padėti žmogui atkurti savarankiškumą, kad jis gebėtų pats savimi rūpintis, bet yra labai toks vienas svarbus niuansas – žmogus turi įsitraukti į šitą procesą“, – aiškino Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Ermina Šejenko.

Per tuos metus nakvynės namų gyventoja neįsidarbino, nors yra registruota Užimtumo tarnyboje. Vadinasi, neturi pajamų net nuomotis. Fiziškai moteris kaip ir sveika, palyginti jauna.

„Jeigu žmogus nenori, tai labai sunku jam tada suteikti pagalbą. Žmogus pats turėtų būti suinteresuotas gerinti savo gyvenimo sąlygas, didinti pajamas ir išeiti iš nakvynės namų. Nėra termino iki kiek ji gali būti nakvynės namuose“, – teigė E. Šejenko.

Anot padėti prašančių moterų, kaimynė priklausomybių neturi, todėl jaučiasi nepriekaištingai. Kad būtų patikrinta jos psichikos sveikata – išskyrus ją, niekas kitas to imtis neturi teisės.

„Kas liečia tam tikras psichikos ligas, tai nei vieno nėra, kuris savo noru nueitų pas gydytoją, sutiktų pasitikrinti sveikatą, medikamentinį gydymą, kad jam taikytų“, – sakė E. Šejenko.

„Labai daug skundų rašyta savivaldybei, savivaldybė nieko nedaro, jokių veiksmų. Kada čia bus su ja tvarka, kiek ji dar terorizuos žmones?“ – piktinosi Jelena.

Savivaldybei situacija nakvynės namuose daugmaž žinoma. Neva tai socialinio darbo spraga.

„Turbūt ieškoti tokio metodo, kad prieitų prie žmogaus, tiesiog surasti kelią individualiai prie to žmogaus. Visada galvoju, kad jeigu kažkas mums nepavyksta, reikia ieškoti kito kelio“, – komentavo socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė.

Anot nakvynės namų gyventojų, moteris socialinius darbuotojus irgi ignoruoja.

„Tai mūsų pareiga stebėti situacijas visas, kurios yra galimai neteisingos, galimai pažeidžiančios vieno ar kito gyventojo, ar vieno ir kito paslaugų gavėjo teises. Stebėsime situaciją, žiūrėsime“, – teigė R. Urbonavičienė.

Už gyvenimą nakvynės namuose klientas sumoka 20 procentų nuo pajamų arba socialinės pašalpos. Likusią didžiąją dalį jo gyvenimo kainos sumoka savivaldybė. Vidutiniškai metai nakvynės namų gyventojui kainuoja mažiausiai 5000 mokesčių mokėtojų pinigų.