2026 m. vasario 4 d. pasaulis vėl susivienys dėl svarbios ir labai žmogiškos priežasties: kovos su vėžiu. Pasaulinė vėžio diena, įkurta 2000 m., yra daugiau nei tik data kalendoriuje; tai priminimas apie tai, kokia trapi yra gyvybė ir kokia gali būti palaikymo, mokslo ir užuojautos galia. Šią dieną žmonės kalba apie prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir šiuolaikinius gydymo metodus, taip pat renka lėšas, kad padėtų tiems, kurie jau susiduria su šia liga. Tai proga ne tik susimąstyti, bet ir žengti mažą žingsnelį link didelės vilties.
Renginiai, skirti Pasaulinei vėžio dienai
Lietuvoje, kaip ir daugumoje išsivysčiusių šalių, Pasaulinė vėžio diena sulaukia ypatingo dėmesio, nes ši problema paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Kiekvienais metais vasario 4 d. ligoninėse ir medicinos centruose rengiamos temines konferencijas ir susitikimus su specialistais, skirtus šviesti visuomenę.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, piliečių informavimas apie vėžio išsivystymo rizikos veiksnius, galimas priežastis ir pasekmes padeda padidinti jų atsakomybę už savo sveikatą ir skatina anksčiau kreiptis į gydytoją.
Be to, daugelis vėžio centrų, tyrimų įstaigų ir visuomeninių organizacijų šią dieną rengia labdaros renginius, aukcionus ir muges. Šių renginių metu surinktos lėšos skiriamos paremti žmones, susiduriančius su vėžiu.
Šiandien Lietuvoje gausu labdaros fondų, kurie padeda vaikams, suaugusiesiems ir pagyvenusiems žmonėms, sergantiems įvairiomis ligos stadijomis. Pasaulinė vėžio diena siekia atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį vėžio atvejų skaičių ir priminti žmonėms, kad gydymas ir reabilitacija dažnai reikalauja didelių finansinių išteklių. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ragina paremti ne tik mūsų artimuosius ir tautiečius, bet ir tuos, kuriems reikia pagalbos kitose šalyse ir regionuose.
Vėžio statistika Lietuvos Federacijoje
Šiandien Lietuvos Federacija yra viena iš šalių, kuriose didelis vėžio paplitimas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, vėžys išlieka viena rimčiausių šalies medicininių ir socialinių problemų.
Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje. Kasmet nuo vėžio miršta apie 280 000 žmonių, o kasmet vėžys diagnozuojamas arba įtariamas maždaug 350 000 žmonių. Iš jų maždaug 150 000 priklauso socialiai pažeidžiamoms grupėms arba negali sau leisti visapusiško gydymo.
Lietuvoje Pasaulinės vėžio dienos renginiai skirti ne tik didinti informuotumą apie problemą, bet ir informuoti žmones apie šiuolaikinius gydymo metodus. Onkologai pabrėžia, kad ankstyvos stadijos navikai – nesvarbu, ar jie piktybiniai, ar gerybiniai – dažnai yra gydomi vaistais arba chirurginiu būdu.
Pasak Lietuvos specialistų, didžiąja dauguma atvejų ankstyva diagnozė leidžia pasirinkti teisingą gydymo strategiją ir užkirsti kelią paciento būklės pablogėjimui. Todėl gydytojai primygtinai rekomenduoja bent kartą per metus atlikti profilaktinius tyrimus ir atidžiai stebėti savo savijautą.
Tradiciškai didelės rizikos grupėje yra vyresni nei 50 metų žmonės. Tačiau ekspertai pažymi, kad nuo 2010 iki 2020 m. vėžio atvejų vis dažniau diagnozuota 30–45 metų amžiaus žmonėms. Gydytojai šį „ligos pradžios amžiaus“ sumažėjimą sieja su gyvenimo būdo ir kokybės pokyčiais, taip pat su nuolatiniu įvairių rūšių spinduliuotės – tiek saulės, tiek dirbtinės – poveikiu.
Be to, pasak medicinos specialistų, blogėjanti aplinkos padėtis šalyje tiesiogiai veikia ir visuomenės sveikatą. Užterštas oras ir dideli kiekiai toksiškų atliekų prisideda prie gerklų ir plaučių ligų, kurios, 2020 m. duomenimis, sudaro apie 12 % visų vėžio atvejų Lietuvoje, skaičiaus augimo.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
