Lietuva apsisprendė neribotam laikui uždaryti likusius du pasienio punktus su Baltarusija. Pasieniečiai vardija, kas ir kokiais tikslais keliauja tarp šalių. Savo ruožtu vežėjai tikina, kad uždaryta siena vienam vilkikui per dieną reiškia 300 eurų nuostolį.
Praėjusią savaitę Vilniaus oro uostas dėl meteorologinių balionų uždarytas keturis kartus. Pirmą kartą jis uždarytas dar antradienio vakarą.
Jau trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio premjerė Inga Ruginienė teigė, kad dar kartą pasikartojus tokiems balionų antskrydžiams prieš Lietuvą bus svarstoma uždaryti paskutinius du likusius pasienio punktus su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų.
Kaip vaikas, matydamas tėvų reakciją po nepavykusios išdaigos, Baltarusija, o galbūt tik kontrabandininkai, kaip teigia šalies pareigūnai, nusprendė pasižiūrėti, kaip „tėvai“ reaguos toliau, nikotino užtaisus į Lietuvą paleido penktadienį, šeštadienį, sekmadienį.
Šį kartą I. Ruginienės tonas po NSK posėdžio buvo dar griežtesnis. Ne tik žadama numušinėti balionus, tačiau teigta, kad Lietuva pasiruošusi uždaryti pasienio punktus su Baltarusija neribotam laikui.
„Jau dabar esame pasiruošę sprendimui neribotai uždaryti sieną su Baltarusija“, – sakė premjerė.
Jau dabar esame pasiruošę sprendimui neribotai uždaryti sieną su Baltarusija.
I. Ruginienė
Tiesa, būtų taikomos tam tikros išimtys. „Diplomatai, diplomatinis paštas galės judėti. Taip pat mūsų ir Europos Sąjungos piliečiai galės iš Baltarusijos patekti pas mus. Tačiau visas kitas judėjimas bus uždarytas“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Paklausta, kiek laiko pasienio punktai bus uždaryti, ministrė pirmininkė pažymėjo, kad tol, kol bus suvaldyta situacija.
„Kiek tas užtruks? Aš labai tikiuosi, kad kai mes suvaldysime situaciją ir siųsime aiškią žinutę Baltarusijai, galbūt ateityje galėsime priimti kitokius sprendimus. Šiandien yra priimtas sprendimas imtis griežčiausių veiksmų. Kito kelio nėra“, – tikino ji.
Po vieną veikiantį pasienio punktą su Baltarusija turi Lenkija ir Latvija.
Kas keliauja į Baltarusiją ir iš jos?
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis LRT.lt priminė, kad Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktai yra vieninteliai, per kuriuos dar buvo galima patekti į Baltarusiją.
Iki tol buvo šeši. Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktai uždaryti praėjusiais metais, dar tu punktai uždaryti 2023 metais.
Dar yra Kenos pasienio užkarda, kur vyksta traukiniai į Kaliningradą. Tiesa, išlipti iš tranzitinio traukinio Lietuvoje uždrausta, tad galimybių iš Lietuvos patekti į Baltarusiją arba atvirkščiai nebelieka.
Pasak G. Mišučio, didžioji dalis keliaujančių tarp Baltarusijos ir Lietuvos yra Baltarusijos piliečiai. „Tarp jų didžiausią dalį sudaro tie, kurie turi leidimus gyventi Europos Sąjungos šalyse, vizas. Tarp jų didžiausia dalis tų, kurie turi kokius nors darbo santykius ES. Yra daug vilkikų vairuotojų ir t. t.“, – sako G. Mišutis.
„Tarp lietuvių ir baltarusių yra nemaža dalis tokių, kurie keliauja dėl visokių giminystės ryšių, šeimyninių santykių. Yra nedidelė dalis baltarusių turistų, jie naudojasi Vilniaus oro uostu, apsipirkimo motyvas yra jau kiek retesnis“, – priduria VSAT atstovas.
Tarp lietuvių ir baltarusių yra nemaža dalis tokių, kurie keliauja dėl visokių giminystės ryšių, šeimyninių santykių.
G. Mišutis
Lietuvos piliečių, keliaujančių į Baltarusiją ir iš jos, yra labai sumažėję. „Dažniausiai tai giminių lankymas, tačiau yra ir tokių, kurie važiuoja parsivežti dyzelino, leistino kiekio akcizinių prekių, alkoholio, cigarečių. Tačiau tokių jau mažai, nes nebeapsimoka“, – vardija G. Mišutis.
Kalbėdamas apie pasienio punktus kertančių baltarusių skaičius, G. Mišutis pažymėjo, kad praėjusią parą jų į Lietuvą atvyko 1 352, o išvyko 1 446.
„Dabar srautai yra sumažėję, kada Lenkija buvo uždariusi sieną su Baltarusija, jie buvo 2–3 kartus didesni“, – sako G. Mišutis.
Tuo tarpu į Baltarusiją vykstančių lietuvių skaičius yra keletą kartų mažesnis nei baltarusių. Per mėnesį į Baltarusiją išvyksta iki 10 tūkst. lietuvių, tai yra apie 300 žmonių per parą.
Kalbėdamas apie dabartinę pasienio su Baltarusija situaciją, G. Mišutis pažymėjo, kad eilėje laukia apie 15 lengvųjų automobilių, jų vairuotojai yra informuoti apie sprendimus. Prie Medininkų ir Šalčininkų patikros punktų laukiančių vilkikų nebuvo. Prie Medininkų taip pat 8 val. ryto laukė 6 autobusai, prie Šalčininkų – du.
Vežėjai nepatenkinti
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA teigia dėl uždarytų pasienio punktų besilaikanti dar praėjusią savaitę išsakytos pozicijos ir griežtai kritikuoja sprendimą.
„Oro incidentas neturi tapti priežastimi paralyžiuoti kelių transportą“, – sako LINAVOS generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis.
Pasak jo, tokie veiksmai tiesiogiai smogia vežėjų sektoriui, kurio darbuotojai iki šiol susidurdavo su nepatogumais, kai pasienyje reikėdavo laukti iki 22 dienų.
LINAVA pažymi, kad draudimas įvažiuoti į Baltarusiją įmonėms vidutiniškai kainuoja 300 eurų už vieną vilkiką per parą (jei vilkikas nelizinguojamas, o nuosavas).
Asociacija primena, kad Lenkija, susidūrusi su panašiais saugumo incidentais, greitai atsisakė sprendimo uždaryti sieną, supratusi, kad tokios priemonės labiau žaloja ekonomiką nei padeda spręsti saugumo problemas.
„Oro saugumo klausimai turi būti sprendžiami oro erdvėje, o ne pasienio keliuose. Nekartokime kaimynų klaidų“, – pabrėžia N. Raulinaitis.
Asociacijos vertinimu, būtina užtikrinti, kad saugumo priemonės nebūtų nukreiptos prieš tuos, kurie sąžiningai dirba ir palaiko šalies ekonomikos pulsą – Lietuvos vežėjus.
Poveikio Lietuvos ekonomikai nebus
Vertindamas galimą ekonominį sienų uždarymų poveikį Lietuvai, banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad tai trejus metus pavėluotas sprendimas, o neigiamo poveikio Lietuvos ekonomika beveik nepatirs.
„Tai yra trejus metus pavėluotas sprendimas. Kalbant apie poveikį Lietuvos ekonomikai – jokio blogo poveikio nebus. Net jei ir yra kažkokie minimalūs ekonominiai praradimai, geopolitinės naudos, kurias mes galime gauti iš to, yra didesnės“, – LRT.lt sakė jis.
2024 m. bendras Lietuvos eksportas į Baltarusiją siekė kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų, o tai sudarė 2,4 proc. bendro Lietuvos eksporto. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 34 mln. eurų, o tai sudarė 3,24 proc. nuo viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Tai yra trejus metus pavėluotas sprendimas. Kalbant apie poveikį Lietuvos ekonomikai – jokio blogo poveikio nebus.
N. Mačiulis
„Prekyba su Baltarusija yra minimali. Manau, kad poveikio nepastebėsime. Žinoma, kai kurioms įmonėms tai bus praradimai arba papildomi kaštai, tačiau, vertinant Lietuvos makroekonomines perspektyvas, strateginius sprendimus, dėl to galime turėti saugesnį pasienį ir saugesnę Lietuvą“, – teigė jis.
Kad poveikio Lietuvos ekonomika nepatirs, mano ir banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Blogai nebus. Prieš karą Ukrainoje mūsų nemaža dalis transporto keliaudavo į NVS regioną, tarp jų ir į Baltarusiją. Tačiau nuo karo pradžios ta situacija smarkiai pasikeitė. Transportininkai, kurie turėjo nemažą srautą į Baltarusiją, persiorientavo į Europines rinkas.
Dabar ES rinkai tenka apie 80 proc. Lietuvos transporto srauto. Atskiros įmonės gali nukentėti, bet, kalbant apie bendrą poveikį ekonomikai ar transportui, jis bus tikrai nedidelis“, – pažymėjo A. Izgorodinas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
