Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad atmesdami jo veto ir iš naujo patvirtindami Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sutrumpinta bausmė už politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą, parlamentarai stengėsi dėl savęs.
„Seimas labai mobilizavosi, ne paslaptis, kad viena iš priežasčių, dėl ko šita sąjunga Socialdemokratų partijos ir „Nemuno aušros“ egzistuoja, buvo mėginimas mobilizuoti balsus dėl veto atmetimo. Tai buvo padaryta, bet tai Pyro pergalė“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė valstybės vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad už veto atmetimą balsavo ir tie parlamentarai, kurie patys yra sulaukę įtarimų dėl piktnaudžiavimo vadinamosiose čekiukų bylose.
„Tartum visos taisyklės reikalautų nusišalinti nuo balsavimo, bet jie to nepadarė. Tai tik rodo, kad norima žūtbūt pasitaisyti įstatymus taip, kad būtų patogiau gyventi“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu būtų stengiamasi dėl žmonių, kurie patiria didžiulių problemų dėl biurokratinių dalykų su valstybe ir panašiai, palengvinti jų gyvenimą, suprantu, bet kai tiesiog pasiklojamas kilimėlis sau patiems, tai yra apmaudu“, – tvirtino prezidentas.
BNS rašė, kad parlamentarai ketvirtadienį atmetė prezidento veto Baudžiamojo kodekso pataisoms. Už tai balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė trys parlamentarai.
Už bausmių sušvelninimą balsavo „aušrietis“ Saulius Bucevičius, socialdemokratai Arūnas Dudėnas, Tomas Martinaitis, Eugenijus Sabutis, Ramūnas Vyžintas, „aušrietė„ Daiva Žebelienė. Jie vienaip ar kitaip turi reikalų su teisėsauga dėl neteisėtai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklą, kai dirbo savivaldoje.
G. Nausėda teigė, kad dalis opozicijos narių jau rašo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl priimtų Baudžiamojo kodekso pataisų.
BNS rašė, kad Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis metais sutrumpino bausmę už tarnautojų ir politikų piktnaudžiavimą. Dėl to keičiasi ir pačio nusikaltimo kvalifikacija, jis nebebus laikomas sunkiu, taps apysunkiu.
Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Iki šiol galioja laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauks baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Iki šiol numatyta bausmė iki septynerių metų.
Prezidentas grąžino Seimui iš naujo svarstyti šias pataisas, nes, jo nuomone, tokio įstatymo įsigaliojimas apsunkins ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, turės neigiamų teisinių ir politinių padarinių.
Anot valstybės vadovo, priimant pataisas nebuvo tinkamai įvertinta, kokią įtaką nusikaltimo kategorijos iš sunkaus į apysunkį pakeitimas galėtų turėti skiriant bausmes, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus.
Veto taip pat teigta, kad bausmės sutrumpinimas sukurtų prielaidas nutraukti dabar taikomas kriminalinės žvalgybos priemones atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose.
Taisydami pastarąją spragą parlamentarai ketvirtadienį skubos tvarka priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymą, kad pareigūnai galėtų naudoti kriminalinės žvalgybos priemones ir minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose.
Anksčiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė išvis dalį piktnaudžiavimo veikų dekriminalizuoti. Norėta netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jeigu politikai ir tarnautojai piktnaudžiaudami nepadarė didelės turtinės žalos.
Priimtos pataisos turės įtakos ir teismuose nagrinėjant vadinamąsias čekiukų bylas. Praktiškai visi teisiamieji šiose bylose yra sulaukę kaltinimų piktnaudžiavimu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu yra įspėjusi, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams senaties terminas sutrumpės trejais metais, bus galima plačiau naudoti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o kai kuriais atvejais reikšmingai sutrumpės laikotarpis, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.
STT šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybėse galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti daugiau kaip 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.
Naujo kultūros ministro paieška neturėtų trukti mėnesių mėnesius
Socialdemokratams savo atsakomybėn perėmus Kultūros ministeriją, naujo jo vadovo paieška neturėtų trukti mėnesius, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip šalies vadovas reagavo į premjerės Ingos Ruginienės teiginius, kad ji ieško geriausio kandidato į kultūros ministrus ir šis procesas truks tiek, kiek reikės.
„Tas sprendimas turės būti padarytas pagal tuos sprendimus, kurie buvo paskelbti praėjusios savaitės pabaigoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Aš pasakiau, kad netvirtinsiu „Nemuno aušros“ ministro ne dėl to, kad aš čia demonstruočiau savo valdžią, o dėl to, kad tai, ką daro ponas Žemaitaitis („Nemuno aušros“ lyderis – BNS), yra nepriimtina, ir pirmiausia nepriimtina bendraujant su mūsų išorės partneriais, o kitą dieną Socialdemokratų partija paskelbė, kad perima Kultūros ministeriją savo žinion. Tiesą sakant, jeigu taip iš tikrųjų yra, neturėtų užtrukti mėnesių mėnesius, kol jie sugebės pateikti kandidatūrą, kuri tiks visiems“, – pridūrė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir prezidento sprendimas kompetencijos kultūros srityje neturintį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru išprovokavo kultūros bendruomenės protestus, spalio 5 dieną surengtas įspėjamasis streikas, kuriame dalyvavo šimtai kultūros įstaigų ir tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje.
I. Adomavičius atsistatydino iš pareigų jose išdirbęs savaitę.
Kultūrininkai reikalauja, kad „Nemuno aušros“ neliktų Kultūros ministerijoje, nes, jų teigimu, „aušriečių“ vadovavimas kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.
Reaguodama į tai šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partija nutarė iš „aušriečių“ perimti Kultūros ministeriją savo atsakomybėn, o ieškoti kultūros ministro ėmėsi pati I. Ruginienė.
Šiuo metu laikinai kultūros ministro pareigas eina švietimo, mokslo ir sporto ministrė, socialdemokratė Raminta Popovienė.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
