Penktadienį vykusiame renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys prof. Jonas Jakaitis, teisininkas Robertas Juodka bei visuomenininkas ir komunikacijos ekspertas Alkas Paltarokas.
Pasak organizatorių, akcijos vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiame pastate pusę amžiaus buvo planuojami ir vykdomi sovietų represiniai nusikaltimai. Todėl simbolis „kalinio“ įvaizdis turėtų priminti istorinį teisingumą ir atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui.
„Apie 120 tūkst. lietuvių buvo ištremta į Sibirą, dar 150 tūkst. atsidūrė lageriuose, o apie 20 tūkst. kovojo ir žuvo partizaniniame kare. V. Putinas vertas kalėjimo, nes jo režimas tęsia dar nuo Stalino laikų besitęsiančią politiką kelti aplinkinėms tautoms skausmą ir kančias“, – teigė dr. A. Bubnys.
Akcija, išplitusi po pasaulį
Pirmą kartą „Put in Jail“ iniciatyva surengta 2023 metais. Jos esmė – dirbtinio intelekto technologijomis sukurtas realaus ūgio (162 cm) maketas, kuriame Rusijos prezidentas vaizduojamas kaip nuteistasis.
Anot organizatorių, tai meninė ir pilietinė forma priminti politiniams sprendimų priėmėjams bei visuomenei apie atsakomybės būtinybe už karo nusikaltimus.
Per kelerius metus maketas buvo eksponuotas įvairiose Lietuvos vietose – Tuskulėnų memorialo ekspozicijoje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Trakų pilies muziejuje, Vilniaus rotušės rūsyje ir kitur. Skaičiuojama, kad jį jau pamatė šimtai tūkstančių lankytojų. Analogiški maketai paplito ir tarptautiniu mastu – nuo Tokijo iki Vašingtono, kur naudojami protestuose, mitinguose ir solidarumo akcijose.
Teisiniai procesai – ne simboliniai
Akcijos organizatoriai pabrėžia, kad simboliniai gestai vyksta paraleliai realiems teisiniams procesams. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023 m. kovo 17 d. išdavė Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų – neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo iš okupuotų teritorijų. Šis orderis yra neterminuotas, o daugiau nei 120 Romos statutą ratifikavusių valstybių yra įpareigotos jį sulaikyti, jei jis atvyktų į jų teritoriją.
Be to, 2025 m. Strasbūre Ukraina ir Europos Taryba pasirašė susitarimą dėl Specialiojo tribunolo agresijos nusikaltimams tirti įsteigimo, prie kurio Lietuva oficialiai prisijungė tų pačių metų lapkritį. Tribunolas skirtas tirti Rusijos politinės ir karinės vadovybės atsakomybę už agresijos aktą.
Tais pačiais metais Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje „Ukraina ir Nyderlandai prieš Rusiją“, kuriame Rusija pripažinta atsakinga už masinius žmogaus teisių pažeidimus Rytų Ukrainoje nuo 2014-ųjų ir už MH17 lėktuvo numušimą.
Organizatorių žinutė
Pasak akcijos iniciatoriaus A. Paltaroko, šiandien vyksta ne tik karas mūšio lauke, bet ir informacinis bei hibridinis konfliktas, todėl svarbu nuolat priminti apie dokumentuojamus nusikaltimus.
„Geopolitinių lūžių metu nusikaltimų mastas yra milžiniškas, o atsakomybė už juos turi būti neišvengiama“, – pabrėžė jis.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
