Kamilė LukauskytėNė vieni tėvai, laukiantys savo kūdikio, net baisiausiame košmare neįsivaizduoja, kad vieną dieną jiems gali tekti su juo atsisveikinti. Vis dėlto gyvenime pasitaiko ir tokių skaudžių situacijų. Ne visi tėvai išdrįsta ar gali patys pasirūpinti mirusio naujagimio laidotuvėmis, todėl kai kurie mažyliai atsiduria tarp vienišų asmenų, kurių laidojimu pasirūpina valstybė.
Ne vienam toks scenarijus atrodo tolimas ir nesuvokiamas, vis tik „Laidojimo paslaugų centro“ darbuotojams tai – ne naujiena. Per pastaruosius dvejus metus jiems keturis kartus teko laidoti šį pasaulį vos spėjusius išvysti vaikelius.
Savo patirtimi ir žiniomis apie šiuos atvejus jautriai dalijosi komunikacijos specialistė Vilma Budėnienė, kuriai pačiai asmeniškai ne kartą teko sudalyvauti šiose laidotuvėse.
Per dvejus metus – 4 naujagimių ir embrionų laidotuvės
Apžvelgdama statistiką nuo 2024 metų, V. Budėnienė pasakojo, kad 2024-ieji buvo laimingi metai, nes jų metu su vienišais asmenimis nebuvo palaidotas nė vienas naujagimis ar negyvas gimęs vaikas.
Deja, praėjusiais metais, 2025-aisiais teko laidoti du naujagimius bei vieną negyvą gimusį vaikelį.
„Šiemet, 2026 metais, per pirmąjį pusmetį palaidojome vieną naujagimį“, – dalijosi ji.
Pasidomėjus, ar mažyliai turi savo atskirą pagerbimo vietą, pašnekovė nurodė, kad ne. Jie amžinojo poilsio atgula ten pat, kur ir visi kiti vieniši asmenys, kuriuos atsisakė laidoti artimieji.
V. Budėnienė taip pat užsiminė, kad visai neseniai, pasikeitus tvarkai, jie taip pat ėmė laidoti embrionus iki 22 savaitės.
Pasidomėjus, kodėl jie laidojami kartu su vienišais asmenimis, pašnekovė nurodė, kad tai lemia tėvų valia. Jeigu nė vienas iš jų neišreiškia noro laidoti embriono patys, tuo pasirūpina valstybė.
Kodėl tėvai atsisako laidoti savo mirusius mažylius?
Išgirdus apie tokią statistiką natūraliai norėjosi pasidomėti, kaip tėvai aiškina savo sprendimą atsisakyti palaidoti vaikelį.
Pasak V. Budėnienės, priežasčių išties yra ne viena, jos visos skirtingos, o dažniausiai – asmeniškos ir jautrios.
„Dažnu atveju artimieji ar vieniša mama nenori formuoti kapavietės, kurią lankant kiekvieną kartą išgyvens netekties skausmą. Šeimoje dar galimai nebūna mirusių asmenų“, – pirmąja priežastimi dalijosi ji.
Komunikacijos specialistė taip pat nurodė, kad kartais nutinka taip, jog motinoms nepavyksta išnešioti kūdikio, įvyksta persileidimas, tuomet laidoti galimai yra per skaudu.
V. Budėnienė pridėjo, kad pasitaiko avarijų arba susidūrimų su skaudžiomis situacijomis, kai kūdikiai gimsta negyvi.
„Kartais vieniša mama turi sveikatos problemų ar neturi įgūdžių pasirūpinti vaikelio laidojimu, visokių atvejų pasitaiko. Kartais užklumpa įvairios socialinės aplinkybės. Gyvenimas toks, kad niekada nežinai, koks bus rytojus, kas nutiks vėliau“, – sakė ji.
Pasiteiravus, kokios politikos yra laikomasi šiais skaudžiais atvejais, pašnekovė nurodė, kad laidojimo namuose nė vienas atvejis nėra aptarinėjamas, tačiau kiekvienu kartu stengiamasi pagarbiai, oriai ir su malda palaidoti vaikelio palaikus.
„Ne visada priežastys mums yra žinomos, mūsų pareiga – pasirūpinti laidotuvėmis“, – ramiai nurodė pašnekovė.
Kartais tėvai vaikų palaikus atsiima
Nors nedidelę urną, keliaujančią amžino prieglobsčio į žemę, stebėti nelengva, vis tik V. Budėnienė nurodė, kad kai kurios istorijos baigiasi laimingai.
Pasak jos, Anapilin iškeliavę vaikai nėra pamirštami, jie gyvena mamų ir artimųjų širdyse. Siekdama tai pagrįsti, pašnekovė argumentavo:
„Pasitaiko atvejų, kai vaikelių palaikus šeima paima ir perlaidoja į bendrą šeimos kapą.“
Ji pažvelgė į statistiką ir paaiškino, kad nors 2024-aisiais toks atvejis nebuvo užfiksuotas, vis tik 2023-iaisiais viena šeima perlaidojo 2022 metais bendrame kape palaidotą naujagimį.
Pasidomėjus, kas galėjo tokį sprendimą paskatinti, V. Budėnienė nurodė, kad jie su kolegomis turi tik spėjimus.
„Spėjame, kad kas nors mirė iš šeimos narių, buvo suformuota šeimos kapavietė ir vaikelio palaikai perkelti į šeimos kapą. O praėjusiais metais – 2025 m. – motina norėjo sužinoti, kur palaidoti jos vaisiaus palaikai“, – įsimintinais atvejais dalijosi ji.
Vienišų asmenų ir neatpažintų asmenų laidojimo tvarka
V. Budėnienė tęsė pokalbį pridėdama, kad taip pat tenka dirbti ne tik su naujagimių ar embrionų laidotuvėmis, tačiau ir suaugusių vienišų ar neatpažintų asmenų atsisveikinimais.
Ji dalijosi pastarųjų kelių metų statistika nurodydama, kad 2024 metais teko palaidoti 72 vienišus Vilniaus mieste mirusius asmenis. Tarp jų nebuvo nė vieno neatpažinto asmens.
„2025 m. palaidoti 59 vieniši asmenys ir 2 neatpažinti asmenys, taip pat palaidojome žmogaus embrionų ir vaisių iki 22 savaitės“, – sakė ji.
Tuo tarpu, kalbėdama apie šiuos metus, ji pasakojo, kad per pirmąjį pusmetį jau teko laidoti 34 vienišus asmenis, taip pat žmogaus embrionus ar vaisius iki 22-os nėštumo savaitės. Šiemet neatpažintų asmenų kol kas nebuvo.
„Vieniši ir neatpažinti asmenys valstybės (savivaldybės) lėšomis ir mūsų įmonės rūpesčiu į paskutinę kelionę palydimi kas ketvirtį, t. y., 4 kartus per metus.
Įprastai tai vyksta paskutinėmis kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio dienomis. Laidojama Karveliškių kapinėse, Vilniaus miesto savivaldybės skirtame plote“, – nurodė ji.
V. Budėnienė pridėjo, kad šiomis laidotuvėmis jiems tenka užsiimti nuo 2021 metų, t. y. dukart laimėjus Laidojimo ir susijusių paslaugų pirkimo atvirąjį konkursą, skelbtą Vilniaus miesto savivaldybės.
