Atgarsių ir lietaus patiktukų jau spėjusi sulaukti tinklalaidė „Nuogas M1“ toliau tęsia archeologinius kasinėjimus po 35-erius metus švenčiančios radijo stoties M1 spalvingą istoriją. Praėjusiuose epizoduose vedėjai Gedas Saročka ir Saulius Žvirgždas paviešino kadrų iš radijo gyvenimo užkulisių, kuriuose galima išvysti garsius Lietuvos žmones prieš daugelį metų, ištraukė iš atminties ne vieną intriguojantį pasakojimą ir net parodė skandalingą vaizdo įrašą.
Jame buvusiam ilgamečiui M1 vedėjui Mindaugui Stasiuliui per gimtadienį intymų pasirodymą dovanoja ir drąsiai radijo studijoje drabužius nusimeta striptizo šokėja!
Kiekvienoje naujoje tinklalaidės dalyje vieši vis kitas svečias, kažkaip praeityje susijęs su M1. Metraščių vertomis, kartais – visiškai neįtikėtinomis praeities istorijomis su Sauliumi, Gedu bei žiūrovais jau dalijosi garsūs buvę šios radijo stoties laidų vedėjai Gintas Vaičikauskas, Aistis Mickevičius, Ieva Stasiulevičiūtė, o taip pat ir praeityje didžiausiu M1 fanu save laikęs komikas Mantas Bartuševičius.
Na, o naujausioje, trečiadienį portale 15min pasirodžiusioje tinklalaidėje į garbingą svečio kėdę sėdo Marijus Berenis, klausytojams puikiai žinomas kaip Marazas iš legendinio radijo dueto Tomazas ir Marazas.
Nuo šios praeities buvęs „žasas“ toli nepabėgo – jį vis dar galima sutikti Radijo namuose, kur po vienu stogu įsikūrusios M1 grupės stotys „Lietus“, M1 PLIUS bei M1 DANCE. M. Berenis veda kasdienę laidą „Lietuje“ ir yra šios stoties muzikos redaktorius. Prisiminimų dar daugiau atsigamins visai netrukus – paskelbta, jog Tomazas ir Marazas – grįžta! Žiūrovai duetą galės išvysti gruodžio 3 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiuose M1 muzikos apdovanojimuose.
Tinklalaidės metu M. Berenis į eterį ištraukė daugybę giliai atmintin įstrigusių praeities įvykių. Pavyzdžiui, apie laikus, kai nuo būrio gerbėjų juos su Tomu Ališausku teko ginti net 4 apsaugos darbuotojams. Prisiminė M1 tiesioginį eterį, kurio metu laikė plaukus vemiančiam Tomazui ir atskleidė, kas nutiko vieną iš įsimintiniausių jo gyvenimo dienų. Nuskambėjo istorijos ir apie itin skaudžiai galėjusį pasibaigti įvykį, kurio kaltininko jis vis dar ieško net ir praėjus daugeliui metų ir apie pasaulinę grupę „Bomfunk MC‘s“, kurią jiedu su Tomazu tiesiog atsisakė kalbinti M1 eteryje…
100 eurų už informaciją
Paklaustas, ar duete jie abu su Tomazu jautėsi lygiaverčiai partneriai, Marijus sakė, kad apie tai net negalvojo. Priešingai – juos siejo graži vyriška draugystė ne tik radijo studijoje, bet ir už jos ribų.
„Pas mus niekad nebuvo tos problemos, nelipom vienas kitam ant galvos. Susižaidėme nuo pat pirmų kartų. Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet mano atmintyje viskas buvo kažkaip per sklandžiai. Nors, jeigu dabar turėčiau įrašus mūsų laidų ir pasiklausyčiau, turbūt būčiau pakraupęs arba bent jau susiėmęs už galvos. O gal ir ne, nežinau. Nes tuo metu mums viskas atrodė žiauriai fainai“, – prisimena tinklalaidės svečias.
Tačiau jųdviejų kaip dueto karjeroje pasitaikė ir ne tokių smagių akimirkų, dėl kurių pyktis vis dar verda dar ir dabar.
„Jei neklystu, buvo pats žiemos švenčių įkarštis, gal sausio 1, sėdėjome radijuje Spaudos rūmuose. Studijoje nebuvo langų, bet turėjome stoglangį. Ir staiga su didžiausiu trenksmu ir su dūžtančiais, žemyn byrančiais stiklais pro stoglangį įskriejo butelis. Logiškai mąstant, jį turėjo mesti kažkas, buvęs Spaudos rūmų aukštesniuose aukštuose. Ir atsimenu, kad ten tada buvo nerealus sujudimas, visi M1 vyrai šokom, bėgom, ėjom per aukštus, ieškojom, kas, įtarėm, kad konkurentai. Bet tada nieko ir neaptikom. Buvo sekundžių reikalas. Stoglangis dužo tiesiai virš pulto ir tie dūžtantys stiklai galėjo laisvai Tomazui galvą nupjauti. Literaliai. Bet viskas baigėsi laimingai. Aš iki šiol vis dar noriu sužinoti, koks gyvulys tai padarė“, – pripažįsta Marijus ir klausė žiūrovų, gal kas ką žino ir galėtų bent anonimiškai pranešti.
„Jeigu žinote kokios informacijos, anonimiškai parašykite komentaruose. Bent su užuomina kokia, labai noriu išsiaiškinti. Aš tam žmogui iki šiol keršyčiau“, – sakė Marazas ir eteryje pažadėjo pranešusiam naudingos informacijos 100 eurų atlygį.
Gerti išmokė Tarybų Sąjunga
Pokalbio metu buvo „iš po stalo“ ištraukta nemažai istorijų iš to, kas vykdavo po darbų. M. Berenis tvirtino, kad jiedu su Tomu eteryje niekada stipriųjų gėrimų nevartojo, tačiau pripažįsta – ne visada į radiją ateidavo „prekinės išvaizdos“.
„Bet, kad iškart pasibaigus laidai eidavom pataisyt sveikatėlę, būdavo. Reikia suprasti kontekstą. Aš pasakysiu tiek: Spaudos rūmuose ir ne tik ten, tuo metu buvo rūkoma visur. Fojė, kavinėse, restoranuose, visoj Lietuvoj buvo rūkoma kur tik nori. Koridoriuose galėjai eiti laisvai ir rūkyti , nieks nieko nesakydavo. Šiokie tokie panašumai būdavo ir su alkoholio vartojimu. Mano akimis, tais laikais žmonės vartojo alkoholį daug didesniais kiekiais ir visiškai neatsakingai. Nežinau, kodėl taip buvo. Kaltinu dėl to Sovietų Sąjungą, tai ji mus išmokė gert. Tad yra buvę, kad vesdami laidą jautėmės ne visai gerai, bet atkentėdavom ir pravesdavom, o tas, kuris iš mudviejų geriau jausdavosi, paimdavo vadeles labiau į savo rankas ir išvairuodavo. Kad stipriai nusikalbėtume, nėra buvę. Švęsdavom savaitgaliais labiau“, – dalinasi „Nuogas M1“ svečias.
Su šia tema susijusi ir dar viena įsimintina istorija, kai vedant laidą studijoje skubiai prireikė kibiro.
„Gal Tomazas kažką suvalgė, bet šiais laikais tai būtų visiškai normali praktika paskambint iir sakyti: „Chebra, aš apsinuodijęs, negaliu ateiti į darbą.“ Ir visi suprastų. O anais laikais mes vis tiek eidavom į darbą. Ir Tomazui tada buvo labai prastai. Jis atrodė visas žalias, temperatūra užkilo. Tai jis į tūliką lakstė, o po to aš jam atnešiau kibirą ir pasiūliau vemti eteryje. Ir jis sako: „Gerai, reikia? Gerai!“ Tada jį vadinau pirmu eteryje vemiančiu laidų vedėju“, – juokėsi M.Berenis ir toliau smagiai pasakojo apie šio ne tokio smagaus įvykio tęsinį.
Pašnekovas teigė, jog tie laikai buvo tikrai išprotėję. Tomazas ir Marazas, pasak jo, tokius ir kitus beprotiškus dalykus sugalvodavo, o radijo valdžia – leisdavo juos daryti. Beje, šiukšlių dėžės tema padiktavo ir smagų iššūkį, kurį „Nuogas M1“, kartu su tinklalaidės partneriu „Žaliasis taškas“, surengė M. Bereniui.
Atsisakė eteryje kalbinti pasaulinio garso grupę
Pratęsus pokalbį apie šlovingą prateitį, trijulė apkalbėjo dar ne vieną įsimintiną nuotykį iš Marazo karjeros radijuje. Daug emocijų sukėlė prisiminimai apie pažintis su muzikos žvaigždėmis. Eteryje pas juos lankėsi „Scooter“, Peter Andre, HIM lyderis Ville Valo bei daugelis kitų.
„Tuo metu dar labai prastai kalbėjau angliškai, Tomazui su tuo problemų nebuvo. Bet kai lankėsi Peter Andre, as sugebėjau kažkaip savo „broken English“ pasakyti, kad parodytų savo „six-pack‘ą“, nes „I want to know that this is real“. Jis pakėlė marškinėlius, aš matau tą „six-pack‘ą“, ir sakau: „I need to touch it to understand that this is real“ ir aš jam kaip per tarką pravariau. Tai jo, chebryte, šita ranka, šitas pirštas lietė Peter Andre „six-pack‘ą“, – juokėsi Marijus.
Dar keisčiau skambanti istorija – iš V. Vallo vizito.
„Grupė HIM tuo metu buvo mega žvaigždės, pačiam man jie labai patiko. Ir pas mus turėjo atvažiuoti grupės lyderis V. Valo. Dažniausiai, kaip įprasta, žvaigždes į radiją atveždavo vadybininkų būrys, koncerto organizatoriai, apsaugos darbuotojai, nes iš anksto anonsuodavom, kad tas ar anas atvažiuos. Tada prie M1 prisirinkdavo mergaičių, gerbėjų, kurios tikrai nekuklios būdavo. O HIM turėjo tikrai didelį būrį gerbėjų merginų. Ir mes sėdim, laukiam JO, bet jo nėra. Skambinam ten kažkokiam vadybininkui, klausiam, kur jie. Sako: „tai jis vienas pas jus nusprendė važiuoti. Lygtai trūliku“. Tada man kažkas liepė nueiti į fojė ir žvalgytis. Išeinu, matau, kad ten stovi kokių 20 tų mergaičių su fotoaparatais, su užrašų knygutėm autografams. O dainininko nėra. Po to matau, kad vaikšto kažkoks bičas ir suprantu, kad tai yra V. Valo. Kadangi jis atvažiavo be apsaugos, be kompanijos, atrodė kaip kažkoks benamis“, – dalijasi Marijus.
Priėjus ir užkalbinus įžimybę, šis M. Bereniui prisipažino, kad yra žiauriai pagiringas.
„Čia aš priminsiu, aš vis dar kalbėjau „broken English“. Ir jis sako: „Listen bro, I have a terrible hangover“. Ir „kol neišgersiu alaus, aš tikrai neisiu pas jus niekur kalbėt“. Teko eiti į spaudos rūmų kavinę legendinę ir imti po bokalą. Užtat turėjom visai neblogą interviu, jis daug visai fainų dalykų pripasakojo. Dar daugiau pripasakojo dalykų ne eterio metu. Klausiau, kur jo grupė, sako: „Ai, mes nelabai bendraujam“. Ir tada man buvo toks wow. Taip pat klausiau, kodėl vienas atvažiavo, tai jo atsakymas buvo „Aš nekenčiu tos apsaugos, tos palydos“. Man jis tokio labai paprasto bičo įvaizdį sudarė. Pasakojo, jog jo visi rūbai iš padėvėtų drabužių parduotuvių, kiek kainavo. Sakė, kad apsirengęs už 20 dolerių. O po to paklausė, kur Vilniuje galima būtų nusipirkti piratinį HIM kompaktinį diską“, – prisimena vis dar dažnai Marazu pavadinamas laidų vedėjas.
Dar viena istorija su užsienio žvaigždėmis – susijusi su grupe „Bomfunk MC‘s“. Šiems susitikimas su Tomazu ir Marazu nebuvo toks malonus.
„Kai kada su Tomazu buvom iš tikrųjų arogantiški šikniai. „Bomfunk MC‘s“ pavėlavo į eterį, o Tomas turėjo tokią legendinę frazę. Ir jis sako: „Mes su jumis nebekalbėsim“. Jų vadybininkas kažkoks buvo šokiruotas, lietuviai organizatoriai irgi. Ir tas lietuvis vadybininkas priėjo ir sako: „Ne, nu vyrai, taip negalima, jie žvaigždės“. Tomazas atsisuko ir pasakė: „Čia mes žvaigždės. Aš su jais nekalbėsiu“. Bet po to vis tiek pakalbėjom“, – juokiasi Marijus.
Bet vieną dieną iš savo ilgametės karjeros jis iki šiol vadina vienu didžiausių gyvenimo įvykių. Tuomet teko lipti į „Žalgirio“ stadiono sceną prieš pat B. Adamso koncertą Vilniuje. Prieš akis – 30 tūkstančių žiūrovų minia. Ir tada nutiko TAI. Labai juokinga istorija, kurią M. Berenis taip pat, kaip dar nemažai kitų, papasakojo „Nuogas M1“ metu.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
