Vyriausybės programoje įtvirtintas siekis normalizuoti santykius su Kinija neatrodo lengvai pasiekiamas. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad kontaktų yra, tačiau nedetalizuoja. Briuselyje Lietuvos keltos Kinijos „bylos“ irgi įstrigusios.
Premjerės Ingos Ruginienės Vyriausybė kaip vieną iš užsienio politikos prioritetų įvardino siekį „normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki ES valstybių lygio“. Taip pat neliko pirmtako Gintauto Palucko Vyriausybės (kuri turėjo tokį pat tikslą) programoje įvardytų saugiklių, kad Kinija „tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai“, o grėsme laikytina „Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje“.
Tačiau kol kas žinių, kad santykiai normalizuojasi, nėra. Tiesa, URM teigia, kad komunikacija vyksta.
„Dėl vykstančių kontaktų pobūdžio ir informacijos jautrumo detalių šiuo metu atskleisti negalime. Situaciją vertiname atidžiai ir siekiame konstruktyvaus dialogo su Kinijos diplomatais. Tam išnaudojami tiesioginiai ir netiesioginiai komunikacijos kanalai, tačiau papildomos informacijos šiuo metu pateikti negalime“, – į LRT užklausą praėjusios savaitės pabaigoje atsakė URM.
Lietuvos ir Kinijos santykiai virto diplomatiniu konfliktu, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių (Taivano) atstovybė. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos Užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Ir Briuselyje nieko naujo
Vilnius pagalbos suskubo ieškoti Briuselyje. Europos Komisija Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) iškėlė bylą dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai. Taip pat inicijavo specialaus kovos su ekonomine prievarta instrumento atsiradimą, kuris vadinamas ES „bazuka“, bet iki šiol taip ir nebuvo panaudotas nei prieš Pekiną, nei prieš kitą kokią šalį.
Byla PPO taip pat strigo. 2024 m. sausį Komisija oficialiai paprašė PPO kolegijos, nagrinėjančios bylą prieš Kiniją, laikinai sustabdyti savo darbą. Šių metų pradžioje Komisija atnaujino bylą, bet po mažiau nei savaitės vėl sustabdė. Esą nesurinkta papildomų įrodymų, o ir prekyba tarp Lietuvos ir Kinijos beveik atsistatė, todėl neva laimėti bylą PPO yra neįmanoma.
Rugpjūčio mėnesį Lietuva sulaukė naujo smūgio iš Kinijos. Pekinas įvedė sankcijas dviem Lietuvos bankams – „Urbo“ bankui ir „Mano bankui“, reaguodamas į ES pritaikytas sankcijas Kinijos subjektams dėl paramos Rusijos vykdomam karui prieš Ukrainą. Nors tuomet skelbta, kad sankcijos neturėtų daryti didelės įtakos nei paveiktiems bankams, nei visai šalies finansų sistemai, nes minėti bankai beveik nedirba su Kinija, tai buvo simboliškas dvejopas Pekino kirtis: ES parodyta, kad gali būti atsakas, o kartu dar kartą nubausta Lietuva.
Tuomet Europos Komisijos atstovas Olofas Gillas LRT teigė, kad ES kalbėsis su Kinijos atstovais tiek dėl ES sankcionuotų kinų subjektų, tiek dėl Lietuvos bankams taikomų ribojimų panaikinimo. Praėjus keliems mėnesiams jokių naujienų šiame flange irgi nėra.
„Lietuva palaiko nuolatinį kontaktą su Europos Komisija dėl Kinijos taikomų prekybos apribojimų ir sankcijų Lietuvos bankams ir derina veiksmus, siekdama efektyviai išspręsti šiuos klausimus“, – atsakyme LRT lakoniškai teigė URM.
Taivanas – raudona linija
Galimybes Lietuvai normalizuoti santykius su Kinija atsargiai vertina ir ekspertai. „German Marshall Fund“ dar rugsėjo pabaigoje organizuotoje nuotolinėje diskusijoje „Strateginiai persvarstymai: Vidurio Europos požiūris į Kiniją ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną“ daug kalbėta apie Lietuvos ir Čekijos politiką Kinijos atžvilgiu, nes ji išsiskiria visame regione ir net ES mastu.
Diskusijoje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų docentas Linas Didvalis svarstė, kad galbūt Kinija laukia kokių nors permainų iš Lietuvos pusės, galbūt kokių nors pažadų, tačiau per visus šiuos metus, kai veikė ankstesnė socialdemokratų vyriausybė ir taip pat siekė santykių su Kinija normalizavimo, praktiškai buvo padaryta labai mažai, kad būtų parodyta, jog Lietuva nori kažką keisti.
„Taigi, net ir po to, kai į valdžią atėjo nauja vyriausybė, mūsų santykiai yra gana įtempti. Ir visa tai man nesuteikia jokios vilties, kad kažkas galėtų greitai pasikeisti, – į LRT klausimą apie Lietuvos ir Kinijos santykių perspektyvas kalbėjo L. Didvalis. – Žinoma, dabar turime naują kabinetą ir tas naujas kabinetas gali turėti kitokių minčių, apie kurias aš nežinau, bet užsienio reikalų ministras nepasikeitė, liko tas pats kaip ir anksčiau. Tai rodo tam tikrą užsienio reikalų, įskaitant Kiniją, tęstinumą.“
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva labai neigiamai vertina Kinijos paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Beje, praėjusią savaitę Briuselio analitinio centro „Friends of Europe“ surengtame Europos ir Kinijos forume ES pareigūnai irgi pažymėjo, kad viena iš ES ir Kinijos santykių problemų yra požiūrių į Maskvos agresiją asimetrija, nes Europa jaučia, kad Pekinas „sunkiai pripažįsta ir vertina Rusijos karą kaip egzistencinę grėsmę Europai“.
Kinijos ambasadorius ES Cai Runas savo ruožtu pabrėžė, kad jo pusei ypač svarbi europiečių pagarba vienos Kinijos principui.
„Taivano klausimas liečia Kinijos suverenumą ir teritorinį integralumą. Tai Kinijos interesų šerdis. Tai raudona linija, kurios negalima kirsti“, – forume pareiškė jis.
Nenuostabu, kad Estija, Lietuvai ir Latvijai pasitraukus iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija, nenori sekti Vilniaus pavyzdžiu ir naują taivaniečių atstovybę savo šalyje pavadinti Taivaniečių ar Taivano atstovybe ir sutinka tik su Taipėjaus pavadinimu, kaip, beje, vadinamos salos atstovybės visame pasaulyje.
Tad gali būti, jog, tik pakeitus Vilniuje esančios taivaniečių atstovybės pavadinimą (kam Lietuvos politikai lyg ir priešinasi), Pekinas bus linkęs į santykių normalizavimą ir URM „tiesioginiai ir netiesioginiai komunikacijos kanalai“ atneš rezultatų. Tai, regis, supranta ir kai kurie valdantieji.
„Suprantame, kad, matyt, esminė kliūtis (…) yra Taivano atstovybės pavadinimas“, – žurnalistams trečiadienį teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Ketvirtadienį Briuselyje viešėjęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys LRT teigė, kad sprendimai yra Kinijos rankose: „Taip, mes turime kalbėti, kokios galėtų būti sąlygos, kada ir kokį lygmenį galėtume pasiekti. Tai yra tiesa. Bet nereikia manyti, kad viskas yra mūsų rankose, nes čia yra dviejų pusių reikalas ir ne mūsų pusėje buvo priimti sprendimai.“
Ministras priminė, kad kitą savaitę Briuselyje įvyks ES prekybos taryba, kurioje viena iš temų bus Europos ekonominio saugumo užtikrinimas ir bendradarbiavimas su JAV atliekant Kinijos spaudimą.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
