Mokslininkai per 60 metų užfiksavo 30 % druskingumo sumažėjimą, o tai gali paveikti vandenynų sroves ir klimatą visame pasaulyje.
Pietinėje Indijos vandenyno dalyje, netoli Vakarų Australijos krantų, užfiksuotas precedento neturintis druskingumo lygio sumažėjimas. Tyrėjai perspėja, kad šis procesas vyksta precedento neturinčiu greičiu ir gali turėti rimtų pasekmių pasaulinei vandenynų cirkuliacijai ir planetos klimatui.
Žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjami pokyčiai per pastaruosius 60 metų ir nustatyta, kad druskingumas regione sumažėjo apie 30 %.
Priežastis ne lietus, o vėjo krypties pasikeitimas
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, mokslininko Genxino Cheno, vandens gaivėjimas vyksta ne dėl padidėjusio kritulių kiekio, o dėl klimato atšilimo pasikeitusių pasaulinių vėjų modelių. Vėjai neša daugiau gėlo vandens iš Indo-Ramiojo vandenyno regiono į pietinę Indijos vandenyno dalį, keisdami jo cheminę pusiausvyrą.
Tyrėjai pokyčių mastą lygina su papildomu gėlo vandens antplūdžiu, atitinkančiu 60 % Tahoe ežero tūrio kiekvienais metais. Autoriai apskaičiavo, kad šio vandens kiekio pakaktų aprūpinti geriamuoju vandeniu visus JAV gyventojus daugiau nei 380 metų.
Kodėl druskingumas svarbus
Druskingumas tiesiogiai veikia jūros vandens tankį, taigi ir vandenynų srovių judėjimą. Mažiau sūrus vanduo yra lengvesnis ir laikosi arčiau paviršiaus, o tai sutrikdo vertikalų vandenyno sluoksnių maišymąsi.
Šis procesas yra labai svarbus maistinių medžiagų transportavimui iš gelmių į paviršių, kur jos palaiko jūrų ekosistemas. Pokyčiai gali paveikti planktoną ir jūros žoles – vandenyno mitybos grandinės pagrindą.
Galimos pasaulinės pasekmės
Pietinė Indijos vandenyno dalis vaidina pagrindinį vaidmenį pasaulinėje termohalininėje cirkuliacijoje – srovių sistemoje, reguliuojančioje šilumos pasiskirstymą tarp vandenynų ir žemynų. Tolesnis druskingumo sumažėjimas galėtų susilpninti šiuos procesus.
Mokslininkai neatmeta, kad pokyčiai gali turėti pasekmių ir kituose baseinuose, ypač Atlanto vandenyne, paveikdami Europos ir Šiaurės Amerikos klimatą.
Tyrėjai pabrėžia, kad vandenynai yra tarpusavyje susiję, todėl net regioniniai pokyčiai gali turėti planetinių pasekmių.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
