Kaimyninę Lenkiją nusiaubė galingos audros – smarkus lietus, kruša ir stiprūs vėjai padarė daug žalos, o orų frontas gali pajudėti ir Lietuvos link. Šią savaitę Lietuvoje orai bus permainingi – netrūks nei šilumos, nei saulės, tačiau lietus ir vėsesni orai taip pat išliks.
Lenkijoje prasiaubė galingos audros, rašo „Onet“. Stipriai kliuvo Katovicams – audra vartė medžius, apgadino automobilius, tvindė kelius. Mieste krito kruša, stipriai lijo ir pūtė stiprūs vėjo gūsiai.
Audros įsismarkavo pirmadienio popietę, tačiau vakarop, naktį jau nusiaubė visą Lenkiją. Daugelyje regionų vėjo greitis siekė 70–90 km/h, tačiau vietomis vėjas pūtė dar stipriau.
Klimatologas perspėja apie galingas audras, artėjančias link Lietuvos
Visą naktį per Lenkiją slinkusi galinga audra ir užfiksuota kruša smarkiai įsisiautėjo. Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kad panašūs orų reiškiniai iš Lenkijos gali pasiekti ir Lietuvą, nes juos lemia bendri atmosferos frontai, ir tokios situacijos mūsų šalyje yra įprastos.
„Tai ne tiktai galima tikėtis, bet tokie panašūs orai ir atslenka į Lietuvą. Tas pats atmosferos frontas, kuriame ir buvo užfiksuoti stipraus vėjo žaibai, taip pat stipraus vėjo židiniai, ir perkūnijos židiniai, atslinko ir į Lietuvą.
Tačiau jau buvo vakaras, jo fronto aktyvumas šiek tiek sumažėjo. Bet tai nėra jokia, kaip sakoma, ypatinga situacija. Ji gali pasitaikyti ir Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Apie audras galima perspėti gyventojus iš anksto
Pasak eksperto, šiuos orų reiškinius galima prognozuoti, nes jie vyksta žinomuose atmosferos frontuose, todėl gyventojus galima perspėti iš anksto.
„Šie reiškiniai yra numatomi. Tai yra daugiausiai šaltuose atmosferos frontuose vykstantys reiškiniai arba tokie vadinamieji banguotieji frontai, o jų aktyvumas yra gerai pažįstamas bei prognozės būna tikslios.
Iš anksto galima perspėti ir gyventojus, kas yra labai svarbu. Ir tokiu būdu apsisaugoti, kad būtų mažesni nuostoliai“, – pabrėžė pašnekovas.
Kaip susidaro kruša?
Klimatologo teigimu, apskritai kruša susidaro, kai aukšti kamuoliniai debesys, su stipriais kylančiais oro srautais, leidžia ledui formuotis ir augti kristalų pavidalu. Vėliau, neišlaikomi debesyje, šie ledo gabalai iškrenta į žemę kaip ledėkai arba stambūs lašai.
„Krušos susidarymas yra susijęs su storų kamuolinių debesų formavimusi, kai jie užauga iki 10–12 km aukščio. Juose juda labai stiprūs į viršų nukreipti oro srautai. Na, ir pasiekus jau neigiamos temperatūros lygį – lietaus lašeliai virsta kristalais.
Po to jie didėja, kadangi negali iškristi. Galiausiai, šie ledėkai pasiekia ir kelių centimetrų, netgi, ar dar didesnį, skersmenį. O kada jie neišsilaiko debesyje, dėl sunkio jėgos jie iškrenta, tada mes jau gauname tą vadinamąjį krušos reiškinį, ir iškrenta ledėkai. Jeigu jie nespėja ištirpti, nors kartais spėja ištirpti, tada tiktai stambūs lašai pasiekia žemės paviršių“, – atkreipė dėmesį A. Bukantis.
Remiantis lenkų orų radarais, pirmieji lietaus lašai penktadienio paryčiais pasieks vakarinę ir pietvakarių šalies dalį – Klaipėdą, Jurbarką, Tauragę. Nuo 9 iki 14 val. lietus slinks link vidurio Lietuvos, o popiet pasieks ir Vilnių. Gausiausi krituliai prognozuojami Alytaus rajone – Daugų ir Valkininkų apylinkėse apie 15–16 valandą.
