Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas ir „Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ką rodo tokie pirmieji ženklai po reformos įsigaliojimo ir kas laukia antrosios pensijų pakopos?
M. Kozič: „Sodra“ stebi skambučių į mūsų informacijos centrą skaičių bei užklausas, kurias gyventojai teikia būtent „Sodrai“, norėdami pasitikslinti informaciją ar gauti tam tikrų duomenų. Žinoma, tokių užklausų yra daugiau, ši tema žmones ypač domina šiuo metu. Tai akivaizdu matant, kad ir viešojoje erdvėje ši tema aktyviai gvildenama, tad ir klientai domisi taip pat.
Tačiau reikėtų pasakyti, kad „Sodra“ neturi duomenų apie tai, kokius prašymus ir kokio turinio prašymus žmonės teikia pensijų kaupimo bendrovėms: ar labiau linkę nutraukti kaupimą, ar sustabdyti įmokas, ar išsiimti dalį lėšų.
Tad apie teikiamus prašymus ir apie tai, kokios yra konkrečios žmonių intencijos, „Sodra“ nežino. Tai galime spręsti tik iš mūsų klientų paklausimų – iš to, ko žmonės klausia skambindami į „Sodros“ informacijos centrą.
Iš tų skambučių, ką jūs girdite, kokie yra esminiai klausimai, susiję būtent su šia reforma ir su galimybe atsiimti dalį ar visus antrosios pensijų pakopos pinigus?
M. Kozič: Daugiausia žmonės domisi tokiais labai praktiniais dalykais – tikėtina, kad tie žmonės, kurie nusprendė pasilikti antroje pakopoje arba vis dar svarsto, šiomis dienomis nesikreipia, o aktyviausiai kreipiasi tie, kurie jau vienaip ar kitaip yra apsisprendę nutraukti kaupimą, tad ir tie klausimai dažniausiai būna su tuo susiję: jeigu nusprendžiau pasitraukti, ką reikėtų daryti, į ką kreiptis, kur teikti prašymą?
Taip pat dažnai sulaukiame klausimų dėl sunkių ligų sąrašo, kadangi, kaip žinia, vienas iš pagrindų nutraukti kaupimą yra būtent sunki kritinė liga arba netektas darbingumas, arba siuntimas paliatyviai slaugai – dėl tokių sąlygų žmogus gali pasitraukti iš kaupimo nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus.
Dažnai žmonės čia domisi praktiniais dalykais, pavyzdžiui, tiesiog įvardija savo diagnozę ir klausia, ar su tokia diagnoze turi teisę pasitraukti iš kaupimo, bei domisi kitais gyvenimiškais, praktiniais dalykais, kas yra aktualu būtent jiems, jų konkrečiu atveju.
Ar žmogus galės grįžti, jeigu apsigalvotų? Jeigu nutraukė kaupimą ir nusprendė, kad gal vis dėlto verta kaupti?
M. Kozič: Taip, galės grįžti. Tuomet sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove irgi bus galima sudaryti bet kuriuo metu. Bet, žinoma, tokiu atveju, jeigu žmogus bus nutraukęs kaupimą ir pinigus išsiėmęs, tai kaupimą vėl prisijungęs pradės iš naujo.
Kada „Sodra“ turės kažkokius realius pirminius skaičius, kiek žmonių jau pasitraukė?
M. Kozič: Institucijos yra susitarusios, kad pensijų kaupimo bendrovės teiks šitą informaciją pirmiausia ne „Sodrai“, o Lietuvos bankui, tad Lietuvos bankas bus ta institucija, kuri valdys tuos duomenis, susistemins ir tikriausiai pateiks visuomenei.
Planuojama, kad bent jau ketvirtis tikriausiai turėtų praeiti, tas laikotarpis, kai ketvirčio pabaigoje priimami sprendimai dėl prašymų nutraukti kaupimą. Tuomet jau bus matoma ta realesnė informacija, susisteminta pagal tam tikrą laikotarpį.
Kaip jūs sakytumėte, ką tikrai turėtų įvertinti kiekvienas gyventojas, svarstantis apie tai, ką jam daryti per šiuos artimiausius dvejus metus?
I. Genytė-Pikčienė: Pirmiausia matome, kad informacijos yra be galo daug, visi dalijasi savo nuomonėmis, įžvalgomis, patirtimi. Iš tikrųjų, mano akimis, svarbiausia kiekvienam gyventojui įsivertinti savo unikalią situaciją, išsiaiškinti būtent tai, kaip vyksta reforma ir kokios yra suteikiamos galimybės, bei atitinkamai savo galva šį finansinio raštingumo testą laikyti, o ne nusirašinėti nuo kitų.
Kokia gali būti įtaka kitiems žmonėms, jų pensijoms, kurie lieka antroje pakopoje? Ar ji gali kažkokia būti, ar ne?
I. Genytė-Pikčienė: Galutinį rezultatą pamatysime vėliau, kaip ši pensijų reforma pas mus įvyko – tikrai ne po pirmo ketvirčio, o galiausiai po dvejų metų lango. Estijoje analogiška reforma vyko su panašiomis prognozėmis: pirmuoju etapu buvo atsiimta apie penktadalis sukauptų lėšų ir tai radikaliai nepakoregavo likusiųjų situacijos.
Kas svarbu paminėti, patiems gyventojams, net ir tiems, kurie atsiima pinigus, labai svarbu, ką jie darys su tais pinigais: ar jie juos atsiims vartojimui, ar toliau investuos. Čia irgi bus vienas iš aspektų, kuris apspręs tolesnę mūsų gyventojų finansinio raštingumo būklę ir pasiruošimą ilgalaikiams taupymo bei investavimo tikslams.
Žvelgiant į Estijos patirtis, nemaža dalis lėšų apskritai liko gulėti sąskaitose, o reikšminga dalis lėšų buvo suvartota. Tai tikrai nėra tas finansinio raštingumo pavyzdys, kurio norėtųsi, kad Lietuva sektų. Labai tikimės, kad iš kaimynų pamokų mes pasimokysime.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
