Pastaruoju metu Turkijoje atostogaujantys tautiečiai socialiniuose tinkluose dalinasi susirgę neaiškia infekcija. Kai kurie jų dėl žarnyno sutrikimų buvo paguldyti į ligoninę. Specialistai teigia, kad oficialiai nėra gauta pranešimų apie žarnyno infekcijų protrūkius Turkijoje. Susirgimų skaičius siejamas su tuo, kad būtent į šią šalį poilsiauti vyksta daugiausia Lietuvos gyventojų. Užsienio reikalų ministerija vykstantiems į Turkiją rekomenduoja įsigyti kelionės sveikatos draudimą, kitaip gydymo išlaidas Turkijoje turėsite padengti iš savo kišenės.
Daugiausia virusinių ir žarnyno infekcijos atvejų pastaruoju metu siejama su kelionėmis į Turkiją
„Su vyresniąja dukra net teko pagulėti ligoninėje. Grįžę skubėjome pas gydytojus. Susisiekėme su Visuomenės sveikatos centru ir girdėjome apie daugiau atvejų — lietuvius su vaikais ligoninėje. Dar priminimas – visada važiuokite su sveikatos draudimu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo neseniai iš Turkijos su šeima grįžusi lietuvė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Aušra Bartulienė LRT.lt informavo: „Nors daugiausia virusinių ir žarnyno infekcijos atvejų pastaruoju metu siejama su kelionėmis į Turkiją, oficialiai nėra gauta pranešimų apie žarnyno infekcijų protrūkius Turkijoje. Didesnis ligos atvejų skaičius siejamas nebent su tuo, kad būtent į šią šalį poilsiauti vyksta daugiausia Lietuvos gyventojų.“
Pasak Visuomenės sveikatos centro specialistės, registruojama įvairių įvežtinių žarnyno infekcijų – salmoneliozės, kampilobakteriozės, žarnyno pirmuonių sukeltų ligų, taip pat virusinių infekcijų (rotavirusinė, norovirusinė, adenovirusinė ir nepatikslintos virusinės kilmės), taip pat ir nepatikslintų bakterinių žarnyno infekcijų atvejų.
Pagrindiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai
Įvežtinių susirgimų fiksuojama ne tik iš Turkijos, bet ir iš Egipto, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Maltos, Indijos, Maroko, Prancūzijos, Tailando, Kenijos, Kipro ir kitų šalių.
„Dažniausiai keliautojai užsikrečia žarnyno infekcinėmis ligomis, kurias gali sukelti pirmuonys, virusai ar bakterijos. Užsikrečiama tada, kai ligos sukėlėjai su vandeniu, maistu ar per nešvarias rankas patenka į žmogaus organizmą.
Pagrindiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Gali pakilti kūno temperatūra, kai kuriais atvejais išmatose pasirodo kraujo priemaišų. Jei šie simptomai praeina greitai, jie paprastai nėra pavojingi. Tačiau užsitęsus vėmimui ar viduriavimui organizmas gali netekti daug skysčių ir elektrolitų, todėl gresia dehidratacija, pasireiškianti burnos sausumu, silpnumu, galvos svaigimu.
Tokie sutrikimai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir nusilpusiems asmenims, nes jų organizmas jautriau reaguoja į skysčių ir druskų netekimą“, – paaiškina A. Bartulienė.
Kaip apsisaugoti keliaujant?
Užkrečiamųjų ligų specialistė pataria, kaip sumažinti riziką susirgti kelionėje ir išvengti rimtesnių sveikatos problemų.
„Keliaujant po užsienio šalis, ypač kur klimatas šiltesnis ar higienos standartai skiriasi, svarbu imtis priemonių, galinčių sumažinti užkrečiamųjų žarnyno infekcijų riziką.
Didžiausią įtaką sveikatai turi maisto ir vandens higiena. Reikėtų gerti tik buteliuose užplombuotą arba virintą, filtruotą vandenį. Verta susilaikyti nuo maisto ar gėrimų, kuriuose naudojamas ledas, jei neaišku, iš kokio vandens jis pagamintas.
Maistas turi būti šviežias ir gerai termiškai apdorotas – geriausia valgyti ką tik pagamintus karštus patiekalus. Vertėtų atsisakyti žalių ar neplautų daržovių ir vaisių, išskyrus tuos, kuriuos galima nulupti, ir vengti maisto, kuris ilgai stovėjo atviroje aplinkoje.
Rankų higiena taip pat labai svarbi. Rankas reikia plauti su vandeniu ir muilu, ypač prieš valgį ir po tualeto. Jei nėra galimybės nusiplauti, galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintus rankų dezinfektantus, tačiau tai neturėtų būti vienintelė apsaugos priemonė.
Atsargiai reikėtų elgtis ir su vandeniu. Patartina vengti nuryti vandens baseinuose ar paplūdimiuose, ypač jei nežinoma jo kokybė.
Kada kreiptis į gydytojus?
Jeigu pasireiškia negalavimų, reikia gerti daug skysčių, geriausia su elektrolitais, kad būtų atkurtas druskų ir skysčių balansas. Rekomenduojama ilsėtis, o jei simptomai stiprūs – pasireiškia karščiavimas, yra kraujo išmatose, stiprus silpnumas ar vėmimas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Grįžus namo taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, informuoti apie kelionę ir galimą užsikrėtimo laiką – prireikus atliekami išmatų ir kiti laboratoriniai tyrimai“, – paaiškina specialistė.
Remiantis 2025 m. duomenimis apie pagrindines patvirtintas žarnyno infekcijas, Lietuvoje užregistruota:
439 salmoneliozės atvejai, iš jų 27 – įvežtiniai;
852 kampilobakteriozės atvejai, iš jų 21 – įvežtinis;
1 722 rotavirusinės infekcijos atvejai, iš jų 29 – įvežtiniai;
1287 norovirusinės infekcijos atvejai, iš jų 22 – įvežtiniai;
342 žarnyno pirmuonių sukeltos ligos, iš jų 19 – įvežtinių atvejų.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
