Šios iniciatyvos autoriaus socialdemokrato Tomo Martinaičio nuomone, įteisinus tokias nuostatas stiprėtų demokratija, būtų skatinimas jaunų žmonių pilietiškumas. Projekto rėmėjai mano, kad ypatingai šiais laikais svarbu neprarasti savo piliečių, įgalinti juos būti aktyviais, pilietiškais.
Visgi toks siūlymas sulaukė skirtingo parlamentinių komitetų vertinimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė Konstitucijos pataisai, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pasiūlė ją atmesti.
Siūlomas teisinis reguliavimas, šio komiteto nuomone, galėtų turėti neigiamų pasekmių Konstitucijos stabilumui, kuri yra viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei.
Seimo VVSK atkreipia dėmesį į tai, kad projekte išskiriami tik savivaldos rinkimai, tačiau nekalbama apie Seimo, Respublikos prezidento rinkimus.
„Pagal Konstituciją visi rinkimai yra vienodai svarbūs ir leidžiant balsuoti šešiolikmečiams tik savivaldos rinkimuose, sukuriama prieštara tarp teisinių normų: vienoje vietoje jie laikomi pakankamai brandūs balsavimui, kitoje – ne. Gali susidaryti įspūdis, kad savivaldos rinkimai yra mažiau reikšmingi nei nacionaliniai, o tai menkintų savivaldybių institucijų autoritetą. Pilietinės teisės turėtų būti universalios, o ne priklausyti nuo rinkimų tipo. Rinkimų teisė yra konstitucinė vertybė, todėl jos fragmentavimas (vieniems rinkimams taikant kitokį amžiaus cenzą) kuria teisinį nenuoseklumą“, – sakoma komiteto sprendime.
Jame taip pat pažymima, kad visiško veiksnumo neįgijusiems asmenims suteikus balsavimo teisę anksčiau nei kitas svarbias teises ir pareigas, neturint pakankamai patirties, jų sprendimus gali lemti socialinės tendencijos, o ne racionali analizė, o tai gali padidinti populizmo ar manipuliacijos riziką.
Siekiant sudaryti sąlygas jaunuoliams kuo anksčiau įsitraukti į politinius procesus, Seimo VVSK nuomone, reikėtų tobulinti švietimo sistemą, sudaryti palankias sąlygas švietimo įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms pilietiškai ugdyti jaunuolių supratimą apie politines sistemas, ekonominius procesus ir ilgalaikes pasekmes, didinti jų atsparumą dezinformacijai ir įtraukti juos į demokratinius judėjimus.
Koks bus Seimo sprendimas dėl Konstitucijos pataisos kol kas sudėtinga būtų prognozuoti, nes jos dar laukia ilgos svarstymo procedūros Seime. Politikai abejoja, ar naujas Konstitucijos nuostatas pavyktų taikyti jau 2027 m. savivaldos rinkimams.
ELTA primena, kad Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Rinkimų kodekse yra numatyta, kad teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
