„Turime pasirinkti, ar bučiuosime okupantams batus, ar būsime pasiruošę gintis“: Lazdijuose – audringa akistata su gyventojais

Nors susitikimas su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru, kitais krašto apsaugos sistemos darbuotojais, Aplinkos ministerijos atstovais turėjo prasidėti 16:30 val., jį teko vėlinti, nes ministras strigo spūstyse. Vilniuje siaučia pūga, keliai tapo beveik nepravažiuojami.

O vietiniai rinktis pradėjo dar likus daugiau nei valandai iki susitikimo pradžios. Jų nuotaikos iš karto leido suprasti, kad pokalbis bus karštas. Netrūko ir provokatorių. Čia pasirodė ir Artūras Orlauskas, Rūta Janutienė.

Lazdijų rajono gyventojų pyktį sukėlė tvyranti nežinia – apie sprendimą čia steigti poligoną jie sužinojo iš žiniasklaidos, iki šiol esą niekas nepasikalbėjo su gyventojais, kurių sodybos patenka į aktyviąją poligono zoną.

Į nacionalinę valdžią ietis suka ir merė Ausma Miškinienė. Anot jos, šalies vadovai neužmezgė tinkamo dialogo su įsibaiminusia vietos bendruomene ir nepaaiškino daugeliui nerimą keliančio sprendimo motyvų.

Gyventojų nežinomybe suskubo pasinaudoti kai kurie politikai, pradėję sėti dar didesnį nerimą dėl būsimojo poligono būtinybės. Tarp jų – ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Koalicijos partnerį drausminti ėmėsi premjerė Inga Ruginienė.

Publiką teko raminti

Vienas gyventojas R.Kaunui atnešė vaistinėje nupirktų akių lašų – esą šiam reikia praregėti. Tiesa, ministras buvo sutiktas be didesnių priešiškumų, auditorija jam net negausiai, bet paplojo. Bent jau iš pradžių, nes vėliau situacija vis labiau kaito.

Renginį moderavo žurnalistas Aleksandras Matonis. Jis pasakojo, kad tai padaryti jo paprašė pati ministerija. Žurnalistas pripažino, kad dialogas tarp valdžios ir visuomenės buvo pradėtas „ne ta koja“.

„Šiandien galios tam tikros renginio taisyklės. Dėmesio, tai – ne mitingas. Išleidome savo emocijas, – kalbėjo A.Matonis, o tuo tarpu salėje aidėjo kelių susirinkusiųjų nepasitenkinimo šūksniai. – Savo emocijas mes išleidome jau praėjusią savaitę. Tą transliaciją aš mačiau, girdėjau. Šiandien čia yra klausimų-atsakymų vakaras. (…) Nebus mitingo, nebus dainų, nebus šokių. Dėl to mes turime gerbti vienas kitą ir galimybę paklausti.“

Jis nurodė, kad prioritetą užduoti klausimus turi tų sodybų, kurios yra būsimojo poligono teritorijoje, gyventojai, nekilnojamojo turto savininkai, bendruomenių atstovai, visų susijusių kaimų gyventojai. Vėlgi, ne visiems atvykusiems patiko tokia tvarka. 

A.Matonis pranešė, kad prieš pristatymą ir klausimų-atsakymų sesiją bus giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Jis paprašė visų atsistoti. Salėje pasigirdo keli pavieniai šūksniai: „Ne!“. Ir iš tiesų, ne visi pakilo iš savo vietų.

Į Lazdijų kultūros centre susirinkusius vietos gyventojus pirmiausiai kreipėsi krašto apsaugos ministras R.Kaunas. Jis tvirtino atvykęs bendrauti su žmonėmis kaip paprastas lietuvis. Politikas neslėpė – dialogas su bendruomene buvo pradėtas netinkamai. Ir atsakomybę dėl to, pabrėžė R.Kaunas, prisiima Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Kalbėsiu kaip eilinis žmogus – kuriam irgi rūpi. Kaip lietuvis, kaip ir jūs. Pirmiausiai, noriu apgailestauti, kad pradžia buvo sudėtinga, nekokia. Ir Krašto apsaugos ministerija turi tikrai prisiimti ir nebijoti prisiimti tos atsakomybės. Taip, pradėjome ne ta koja. Bet šiandien, nepaisant ypatingai sudėtingų oro sąlygų, mes esame čia – todėl, kad klausimas yra ypatingai svarbus. Ir mes visi kartu puikiai suprantame – ir dėkui jums už tai – kad puikiai suprantate, koks yra svarbus Lietuvai saugumas“, – kalbėjo ministras.

Jis teigė, Lazdijų kraštas jam yra artimas. Nors nėra vietinis, R.Kaunas tvirtino, kad jo draugai, giminė turi sodybą galimo poligono vietoje.

„Tai yra ypatingai sudėtingas klausimas ir man asmeniškai. Tai yra jautrus klausimas. Tačiau mes visi puikiai suprantame, kad turime rasti kompromisus – ką šiandien ir darysime – vardan Lietuvos galimybės apsiginti ir stiprinti kariuomenę“, – dėstė jis.

„Šiandien mes nepriimsime jokių sprendimų, sprendimai bus priimami Seime. Šiandien mes kalbėsimės, klausysimės – mes jus girdime, kviečiame dialogui ir visi kartu raskime kompromisus“, – pažymėjo jis.

R.Kauno teigimu, vietovė, kur ketinama įrengti naują karinį poligoną, yra strategiškai svarbi ir geopolitiškai jautri.

„Visi puikiai suprantame – jeigu būtų konfliktas, tai būtų pradinė vieta, pati karščiausia vieta. Ir poligonas yra projektuojamas būtent taip, kad kariuomenė galėtų mokytis, jeigu reikėtų, ginti šitą kraštą. Būtent šitą teritoriją. Ir Suvalkų koridorius yra strategiškai svarbus ir Latvijai, ir Estijai – visoms Baltijos valstybėms“, – tęsė socialdemokratas.

Ministro teigimu, būtina užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė turėtų galimybę treniruotis tam, kad galėtų apginti visą šalį.

„Gebėtų augti, gebėtų stiprėti ir, jei prireiktų, gebėtų mus visus apginti. Mane – tame tarpe. Jus ir šitą kraštą – tame tarpe“, – nurodė politikas.

„Taip, šiandien mūsų nepuola. Rytoj taip pat nepuls. Bet jeigu mes investuosime į savo gynybą, ką ir darome, jeigu leisime kariuomenei mokytis, ko ji prašo – aš esu tikras, kad nepuls daug metų“, – savo pasisakymą apibendrino ministras.

Kariuomenės vadas R.Vaikšnoras taip pat pabrėžė, kad poligonas čia reikalingas, siekiant apsaugoti kiekvieną Lietuvos gyventoją.

„Nuo ko?“ – šūktelėjo keli aršiausi publikos dalyviai.

„Matau, kad kai kurie nesiklausėte, ką sakė ministras“, – atsiduso R.Vaikšnoras, pakartodamas, kad poligonas reikalingas kariuomenės stiprinimui, siekiant atgrasyti Rusiją nuo galimo puolimo.

„Suprantu, kaip jūs jaučiatės. Tai yra jautrus klausimas. Tačiau turime pasirinkti, ar bučiuosime okupantams batus, ar būsime pasiruošę gintis“, – pridūrė jis.

Lietuvos kariuomenės vadas kvietė vietos gyventojus į poligono steigimo klausimą žiūrėti valstybiškai: „Dėl to, kad mūsų protėvių iškovota nepriklausomybė ir prieš 35 metus jūsų tėvų, jūsų vaikų atstovėjimas Sausio 13-ąją… jūs viską galite prarasti tą pačią akimirką. Dėl to pagalvokite apie savo ateitį, pagalvokite apie savo anūkus.“

Į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas, generolas Žilvinas Gaubys. Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad nepaisant to, kad Lietuva yra didžiausia iš Baltijos valstybių, tačiau poligonai šalyje – mažiausi.

„Jeigu pasižiūrėsime į dydį – Lietuva yra pagal valstybės plotą pati didžiausia. Bet jeigu pasižiūrėsime į poligonų hektarų skaičių – mes nesame lyderiai“, – pastebėjo jis, pridurdamas, kad dalis Lietuvos poligonų yra itin maži, talpinantys kelias dešimtis ar šimtą žmonių.

Kiek sodybų patenka į poligono teritoriją, kurioje negalima civilinė veikla?

Jau antrą kartą su Lazdijų rajono gyventojais susitinkantis KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius paaiškino žmonėms, kad ne visoje planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje bus ribojama civilė veikla.

„Mes visi esame pripratę sakyti poligonas ir suprantame, kad poligonas – visa, didžiulė teritorija. Iš tiesų, poligonas susideda iš dviejų dalių – pats poligonas, kur jokia veikla, išskyrus kariuomenės veikimą, yra negalima. Ten yra šaudyklos, ten važinėja sunkioji technika. Tiesiog dėl saugumo ten civilis gyvenimas, verslo vykdymas ar kita veikla negalima dėl saugumo“, – pasakojo kariškis.

„Kita poligono dalis yra mokymo teritorija. Ji iš esmės priešinga poligonui. Toje teritorijoje gyventojai gali gyventi. Jų turtas yra jų turtas, jų miškas – jų miškas, gali grybauti, malkauti, uogauti, užsiminėti verslu ir panašiai“, – informavo jis.

Pasak pulkininko leitenanto, planuojamo poligono teritorijoje iš viso yra apie 90 sodybų. Tačiau tik 13 jų patenka į tą poligono dalį, kurioje civilinė veikla negalima. Likusiose 77 žmonės, jei norės, galės ir toliau gyventi.

„Deja, bet į karinio poligono numatomą teritoriją – tą, kur šaudyklos, kur vyks šaudymai – patenka 13 sodybų. Jūs puikiai žinote, kokios ten gyvenvietės. Tos sodybos, deja, bet patenka. Tai čia yra skaudžiausia – 13 sodybų“, – neslėpė A.Daškevičius.

Anot ministerijos atstovo, su visų sodybų savininkais bus susitinkama individualiai ir kalbamasi apie galimą žemės paėmimą valstybėms reikmėms. Be to, turtą vertins nepriklausomi vertintojai. Žadamos ir kompensacijos.

Jis taip pat gyventojus patikino, kad minėtoje teritorijoje planuojamos šaudyklos bus atitrauktos nuo gamtos draustinių, planuojami miškų kirtimai bus minimalūs – prisitaikant jau prie šiuo metu iškirstų plotų.

„Visas šaudyklas projektuosime ir trauksime į jau padarytus kirtimus – kad kuo minimaliau būtų naujų kirtimų, sieksime kuo daugiau teritorijų išsaugoti“, – pažymėjo pulkininkas leitenantas.

Be to, teritorijoje įsiterpia ir Baltosios Ančios upė – anot A.Daškevičiaus, 100 metrų atstumu nuo upės visa veikla bus ir toliau galima.

Būtent miškų kirtimas tapo vieta aštriausių vakaro temų. Dalis susirinkusiųjų piktinosi būsimais kirtimais. „Mano tėvai sodino tą mišką, kiekvieną daigą“, – pakeltu tonu šaukė viena moteris.

Nurodoma, kad siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – vieta yra pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija, šalia ir Suvalkų koridorius. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Žadama pasirūpinti ir nerimaujančiųjų psichologine būsena. Sveikatos apsaugos ministerijos suburta psichologinių krizių įveikimo komanda esą yra pasiruošusi akvykti nedelsiant, tačiau pirmiausia būtina suderinti pagalbos teikimo detales.

Susitikti su vietos gyventojais kitą savaitę planuoja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Primename, kad gruodžio viduryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės. Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam sprendimui nepritaria.