Galime bandyti sulėtinti senėjimo procesą, bet visiškai jo sustabdyti kol kas nepajėgiame. Visgi tyrimai rodo, kad senėjimas nebūtinai vyksta vienodu tempu visą mūsų gyvenimą. Nustatyta, kad yra tam tikri amžiaus tarpsniai, kai žmogaus organizmas gali patirti staigų senėjimo šuolį, rašo „Medical News Today“ (MNT).
Ankstesni tyrimai rodo, kad tokie šuoliai dažniausiai įvyksta apie 44-uosius ir 60-tuosius gyvenimo metus. Tačiau vis dar yra daug neatsakytų klausimų apie senėjimo procesą, ypač apie jo poveikį mūsų organams.
„Senėjimas, kaip sisteminis procesas, apimantis kelis organus ir biologinius sluoksnius, tebėra vienas iš sudėtingiausių neišspręstų klausimų gyvosios gamtos mokslų srityje, – MNT paaiškino Kinijos mokslų akademijos regeneracinės medicinos tyrėjas Guangas-Hui Liu. – Visą ilgesnį žmogaus gyvenimą išlieka du pagrindiniai klausimai: ar visos organų sistemos sensta vienodu tempu? Ir ar egzistuoja molekulinis erdvėlaikio centras, koordinuojantis viso organizmo senėjimą? Nepaisant to, kad šie klausimai yra labai svarbūs siekiant suprasti senėjimo esmę, ilgą laiką nebuvo sistemingai, empiriškai bandoma į juos atsakyti.“
G.-H. Liu yra naujo, neseniai žurnale „Cell“ paskelbto tyrimo autorius. Tyrime nustatyta, kad sutelkus dėmesį į su senėjimu susijusius baltymų pokyčius organizme, galima susidaryti aiškesnį vaizdą, kaip laikui bėgant organai ir audiniai sensta, įskaitant senėjimo pagreitėjimą sulaukus maždaug 50-ies metų.

Išanalizavę šiuos baltymus mokslininkai nustatė, kad 48 tokių baltymų, siejamų su širdies ir kraujagyslių ligomis bei riebaline kepenų liga, daugėja su amžiumi.
Šio tyrimo metu mokslininkai išanalizavo 516 mėginių, surinktų iš 13 rūšių žmogaus audinių, kuriuos paaukojo 76 dėl atsitiktinės smegenų traumos mirę organų donorai (nuo 14 iki 68 metų amžiaus).
Tarp jų buvo širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo, endokrininės sistemos ir raumenų bei kaulų sistemos audinių, taip pat imuninės sistemos, odos ir kraujo mėginių.

Kūno senėjimas pagreitėja sulaukus maždaug 50-ies
Apibendrindami tyrimo rezultatus mokslininkai nustatė, kad didžiausi senėjimo pokyčiai organuose ir audiniuose įvyksta apie 50-uosius gyvenimo metus.
„45–55 metai yra laikomi svarbiu lūžio tašku: daugumos organų proteomai patiria „molekulinę kaskadinę audrą“, kai stebimas skirtingai išsiskiriančių baltymų antplūdis, o tai reiškia, kad šis laikotarpis yra kritinis biologinis pereinamasis etapas, vedantis link sisteminio daugelio organų senėjimo“, – teigė G.-H. Liu.
Be to, G.-H. Liu ir jo suburti tyrėjai nustatė, kad su amžiumi didėja 48 su ligomis susijusių baltymų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, suriebėjusių kepenų ligą, audinių fibrozę ir su kepenimis susijusius navikus, išsiskyrimas.

„Organų senėjimas yra žmogaus lėtinių ligų pagrindas. Kiekviena senatvinė liga yra tik konkretus pagrindinio organų senėjimo proceso pasireiškimas“, – pridūrė jis.
Senėjimas sukelia biocheminius pokyčius organizme
Apie šį tyrimą MNT turėjo galimybę pasikalbėti su sertifikuotu intervenciniu kardiologu, Laguna Hilse, Kalifornijoje, įsikūrusio medicinos centro „MemorialCare Saddleback Medical Center“ Struktūrinės širdies programos medicinos direktoriumi Chengu-Hanu Chenu.
„Šis tyrimas parodė, kad su senėjimu susiję baltymų pokyčiai organizme, priklausomai nuo audinių tipo, pagreitėja sulaukus maždaug 50 metų amžiaus. Tai įdomus atradimas, leidžiantis geriau suprasti senėjimą lemiančius biocheminius pokyčius“, – sakė Ch.-H. Chenas.
„Mokslas tik pradeda suprasti su senėjimu susijusius biologinius mechanizmus, – pridūrė jis. – Tokie tyrimai padeda mums nustatyti normalios senatvės pagrindą ir suteikia įžvalgų apie tai, kaip nukrypimai nuo normalios biologijos gali paskatinti tokius sutrikimus kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei suriebėjusių kepenų liga. Tai padeda geriau suprasti, kaip pasirūpinti, kad pacientai sendami ilgiau išliktų sveiki. Tai taip pat gali padėti sukurti naujus dėl paspartėjusio senėjimo išsivystančių ligų gydymo būdus.“

„Ateityje tyrimai turėtų būti tęsiami, siekiant patikrinti gautus rezultatus įvairiose demografinėse grupėse, taip pat kitose svarbiose organų sistemose, pavyzdžiui, smegenyse ir inkstuose“, – teigė Ch.-H. Chenas.
Apie šį tyrimą MNT taip pat kalbėjosi su Naujajame Džersyje įsikūrusio Hackensacko universiteto medicinos centro Geriatrijos skyriaus vadove Manisha Parulekar.
„Supratę, kokie organai ir kada sensta, galime sukurti sergamumą tam tikromis ligomis mažinančias priemones, kurios suteiks žmonėms galimybę gyventi ne tik ilgiau, bet ir sveikiau bei aktyviau,“– sakė M. Parulekar
„Būtų naudinga atlikti ilgalaikį tyrimą, stebint tuos pačius asmenis per kelis dešimtmečius, – pridūrė M. Parulekar, paklausta, kokių tolesnių tyrimų reikėtų šioje srityje. – Tai leistų stebėti jų asmeninius proteominius pokyčius laikui bėgant, suteiktų galimybę tirti genetinius ir gyvenimo būdo skirtumus tarp žmonių ir dar kartą patvirtintų „50 metų lūžio tašką.“

Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.

