Dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“ pavadinimo įsiplieskė ginčas. LRT.lt kalbinta Šiauliuose įkurto Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė sako, kad toks pavadinimas žeidžia. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ragina atsisakyti stigmatizuojančios kalbos, o Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka mano kitaip. Anot jo, galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“. „Čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos“, – sako jis.
LRT.lt kalbinta Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė pasakojo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo įmonę, pavadintą, anot jos, romų bendruomenę įžeidžiančiu žodžiu „Čigono daržas“. Paklausus, kodėl parduotuvė pavadinta būtent taip, įsiplieskė ginčas. „Kažkada afroamerikiečiai paprašė jų nevadinti negrais, o vadinti juodaodžiais, mes tai padarėme. Kažkada azijiečiai paprašė juos vadinti pagarbiau, mes tai ir padarėme, nevadiname jų čiurkomis. O dabar mes, romai, prašome mus vadinti romais, nes čigonas yra Hitlerio žodis“, – sakė ji, pabrėžusi, kad žodis „čigonas“ yra diskriminacinis.
„Aš nenorėčiau, kad, pavyzdžiui, mano vaikui atėjus į mokyklą būtų sakoma, kad „va, atėjo čigonė“. Lietuvoje gal ir nėra įstatymo, kuris draustų šį žodį vartoti, bet jis yra neigiamas. Jeigu aš sakyčiau apie jus – čigonė Karolina, ar jums patiktų? Tiesiog paklausiau parduotuvės, kodėl toks pavadinimas, man atsakė: „Todėl“, – pasakojo K. Mačiulevičiūtė.
Mes čia auginame vaikus, Lietuva yra mūsų namai.
K. Mačiulevičiūtė
„Mes save vadiname romais – rom, rom manuš – tai reiškia žmogų. Todėl viešoje erdvėje vartojamas žodis „čigonas“ daugeliui mūsų bendruomenės narių yra žeidžiantis ir neatitinka pagarbios komunikacijos principų. Kaip žmogus, jau daugiau nei 13 metų dirbantis romų integracijos srityje, turiu teisę kelti klausimus ir tikėtis dialogo, o ne viešo menkinimo ar tapatybės paviešinimo. Man kelia susirūpinimą, kad vietoje atviro pokalbio pasirenkama komunikacija, kuri gali būti suprasta kaip nepagarbi ar diskriminuojanti. Tikiu, kad kiekviena organizacija turėtų prisidėti prie pagarbos, įtraukties ir tarpusavio supratimo kūrimo“, – LRT.lt teigė Romų integracijos centro vadovė.
Moteris stebisi, kad privati žinutė socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paviešinta, atskleistas ir jos vardas, pavardė, nuotrauka. Netrukus komentaruose pradėjo plūsti įžeidžiantys komentarai, sakė LRT.lt pašnekovė. Dėl parduotuvės pavadinimo ji kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, o dėl įžeidžiančių žinučių ir komentarų svarsto pateikti skundą policijai.
„Mes kalbame apie žodį, o paėmė mane kaip žmogų ir į šuns dienas išdėjo. Ar mes neturime teisės paklausti?“ – kalbėjo ji.
Po kurio laiko feisbuko paskyroje susirašinėjimo nuotrauka pakeista – žinutės autorės duomenys pašalinti. „Mes čia auginame vaikus, Lietuva yra mūsų namai. Kodėl žmonės taip negražiai, įžeidžiančiai elgiasi?“ – kalbėjo K. Mačiulevičiūtė.
Parduotuvės įkūrėja sako įžeisti nenorėjusi
Augalų parduotuvės įkūrėja Vilma Bagdonaitė-Tiknienė LRT.lt teigė įžeisti romų bendruomenės nenorėjusi. Pavadinimas „Čigono daržas“, anot jos, yra oficialiai įregistruotas ir niekam neužkliuvo.
„Taip vadinamės jau 7-erius metus. Dažniau pradžioje būdavo pasiteiravimų, kodėl. Kartais būdavo ir replikų, kad „ai, iš čigonų nepirksiu“. Bet niekada [nebuvo kritikos] iš pačių čigonų, romų, kaip jie nori būti vadinami. Aš visiškai nieko prieš – galiu vadinti taip, kaip jie nori, bet man čigonai yra čigonai ir man tai yra geras dalykas. Todėl drąsiai pasirinkome tą pavadinimą, nes čigonai asocijuojasi vien tik su gerais dalykais, tokiais, kokių mums, lietuviams, trūksta – laisve, karštesniu temperamentu, spalvomis, kvapais, šokiais, judėjimu“, – kalbėjo ji.
Parduotuvės vadovės teigimu, vienas žymus Lietuvos romų bendruomenės narys net yra klausęs, kaip pavyko užregistruoti įmonę tokiu pavadinimu, nes ir jis norėtų. Pašnekovė svarstė, kad situacija paaštrėjo tik dėl to, kad ji nesuspėjo laiku ir išsamiai atsakyti klausimą socialiniame tinkle uždavusiai moteriai.
„Mano klaida buvo, kad leidau pamatyti vardą ir pavardę. Man atrodė, kad jie net netikri, juk žinote, kaip būna su feisbuku. O žmonės prirašė negražių komentarų, dėl to man labai nesmagu“, – sakė ji.
Keisti „Čigono daržo“ pavadinimo ji niekada nesvarstė, nenorėtų to daryti ir dabar: „Galvoju, ar nesu praleidusi kokio nors įstatymo, kuris uždraudė [šį žodį]. Panašu, kad ne. Aš tikrai nenorėčiau keisti pavadinimo, man jis reiškia judesį ir atsirado dėl to, kad pirmaisiais veiklos metais neturėjome veiklos vietos ir atvykdavome tik į didžiąsias muges didžiuosiuose miestuose. <…> Susikraunam į vežimą ir kaip čigonai su visu turtu keliaujam kažkur kitur, kur mūsų laukia.“
Ragina atsisakyti diskriminuojančios kalbos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ragina atsisakyti stigmatizuojančios kalbos ir rinktis žodį „romas“.
„Dėl šios gėlių parduotuvės pavadinimo esame gavę paklausimą. Išties žodis „čigonas“ daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, laikomas nepagarbiu. Ne veltui Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos savo dokumentuose naudoja sąvoką „romai“. Tarnyba taip pat ragina vartoti būtent šį žodį“, – teigiama komentare LRT.lt.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad romai yra viena labiausiai diskriminuojamų ir socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
„Todėl šios bendruomenės atžvilgiu yra ypač svarbu nevartoti stigmatizuojančios, nepagarbą ir nuvertinimą galinčios normalizuoti kalbos. Dėl viešai vartojamų galimai nepagarbių pavadinimų, posakių ar epitetų tarnyba nusiskundimų gauna retai. Buvo tirtas skundas dėl vienos kepyklos siūlytos „Čigoniškos apkepėlės“, taip pat buvo užklausų dėl kitų produktų – sūrio „Liliputas“, saldėsio „Negriukas“. Svarbu pažymėti, kad tokius atvejus tarnyba gali vertinti tuomet, kai jie susiję su vartotojų teisėmis, o būtent – prekių pardavimų ir paslaugų teikimu. Taigi parduotuvės pavadinimo, kaip ir kitų įstaigų pavadinimų, vertinimas neįeina į tarnybos kompetencijos ribas“, – nurodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
A. Valotka: galima sakyti ir „negras“, ir „čigonas“
LRT.lt kalbintas Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigė, kad kalbos etikos klausimų inspekcija nenagrinėja, nors kartais panašių klausimų sulaukia.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. Aš matau, kaip indoktrinuoti studentai, ypač Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, <…> jiems tiesiog mėšlungis lūpas surakina, jeigu bando ištarti žodį „negras“. Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <…> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – LRT.lt pasakojo jis.
A. Valotkos nuomone, pavadinimas kliūva ne visai bendruomenei, o tik pavieniams aktyvistams, norintiems sukurti problemą ten, kur jos nėra. Paklaustas, ar nereikėtų atsižvelgti į bendruomenės norą, kaip, pavyzdžiui, Sakartvelo atveju atsisakėme vietovardžio Gruzija, pašnekovas svarstė: „Galima atsižvelgti. Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra.
„Myliu juodaakį čigoniuką!
Iš raudonųjų dobilų
Jam vakar pyniau čia vainiką,
O šiandien ilgesį pinu –“ [S. Nėries eilėraščio „Piemenaitė“ citata]
Šitose eilėse ką darysime – „juodaakį myliu aš romiuką“? Ką darysime su tautosaka, kur yra čigonai minimi? Visa tai yra visiškai normalu“, – kalbėjo jis pridūręs, kad jeigu konkretus žmogus paprašytų jį vadinti ne čigonu, o romu, taip ir reikėtų daryti.
„Viskas priklauso nuo konteksto, jeigu žmogus nenori – aš į jį taip ir nesikreipsiu. Jeigu juodaodis nenori, kad aš jį negru vadinčiau, aš [taip] ir nesikreipsiu, bet iš teisės pusės būčiau teisus, taip darydamas“, – LRT.lt teigė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas A. Valotka.
Advokatas: teisėje yra žodis „bet“, už kurio daug kas slypi
Advokatas, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis sako, kad svarbiausia – įvertinti, kokiame kontekste žodžiai yra naudojami.
„Žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus laisvės išraiškos formų. Ji saugo ir nuo patogios, ir nuo erzinančios nuomonės išreiškimo. Bet teisėje yra žodis „bet“, už kurio daug kas slypi. Teismai pasisako, kad kiekvieno žmogaus laisvė ir teisė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisė ir saugumas. Jeigu išimtume iš konteksto žodžius, tai pats žodis „negras“, „čigonas“ ar kiti žodžiai – „indėnas“, „aborigenas“ ar panašiai, niekaip nediskriminuoja ir patys savaime nėra nusikaltimas, BET tik jeigu nėra tikslo žeminti, kurstyti neapykantą ar diskriminuoti. Yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 metų, kurioje sakoma, Lietuvos istorijoje nebuvo rasinės diskriminacijos – vergovės, segregacijos. Tačiau labai svarbus kontekstas. Jeigu žodis pavartojamas kontekste, kuris įžeidus, menkinantis ar kurstantis neapykantą, smurtą, tai užtraukia mažų mažiausiai tris atsakomybes, tai neapykantos kalba, diskriminacija pagal kilmę arba netgi gali būti baudžiamasis nusikaltimas. Taip
Pašnekovas pateikė ir kitą pavyzdį – šūkį „Lietuva lietuviams“. Anot jo, už to gali slypėti diskriminacija, bet nebūtinai, nes svarbu, kokiomis aplinkybėmis tai sakoma. Paklaustas, ar būtų lengviau, jeigu turėtume oficialų sąrašą žodžių, kuriuos vartoti būtų draudžiama, advokatas atsakė neigiamai, tačiau pažymėjo, kad kiekvienas turi jausti atsakomybę už savo žodžius. Anot jo, net ir necenzūriniai žodžiai savaime nėra blogi, tačiau svarbu suprasti, kad tam tikri žodžiai susiję su jautriomis temomis.
„Mums gali atrodyti, kad žodis nežemina, bet kitas žmogus sakytų, kad tai pažeidžia jo orumą“, – LRT.lt sakė advokatas M. Kukaitis.
Pasak jo, civilinėse bylose dėl garbės ir orumo pažeidimo žmogus pats turi įrodyti pažeidimą, o baudžiamosiose bylose yra kitaip – prokuroras turi įrodyti, kad vienas ar kitas žodis buvo pasakytas siekiant pažeminti, menkinti ar kurstyti neapykantą.
Klausimas – ne dėl gramatikos, o ar esame empatiški
Tautinių mažumų departamento vadovas Dainius Babilas pabrėžia, kad net jeigu žodis „čigonas“ yra įrašytas žodyne ir kalbos požiūriu teisingas, būtina atsižvelgti į tai, kad jis skaudina pačią romų bendruomenę.
„Klausimas, kiek mes esame empatiški ir gerbiame kitus visuomenės narius. Jeigu romų bendruomenė ir jos lyderiai aiškiai komunikuoja ir prašo stengtis nevartoti šio žodžio, nes jiems tai svarbu, tai čia yra apie tai, ar visuomenė yra taip subrendusi, kad atlieptų šį prašymą. Kaip tik turėtume romus girdėti, juk „daržui“ ar kitai parduotuvei turime daugybę visokių pasirinkimų, kaip pavadinti. Kodėl iš šimtų tūkstančių žodžių būtinai reikia pasirinkti tą, kuris užgauna kitą?“ – kalbėjo jis.
Pašnekovas sutinka, kad problema kyla dėl to, kad daug kas nė nesupranta, jog žodis „čigonas“ gali įskaudinti šios bendruomenės narius.
„Reikėtų ir pačioms romų organizacijoms, kurios jau daro daug visokių projektų, dar aktyviau įsitraukti į visuomenės švietimą ir parodyti, jog jie nori būti vadinami kitaip. Labai norisi atliepti jaunus romų žmones, kurie visomis išgalėmis bando kabintis į gyvenimą ir išsivaduoti iš to negatyvaus įvaizdžio, <…> bet kartu ir išsaugoti savo tapatybę, būti oria tauta“, – LRT.lt kalbėjo D. Babilas.
Tautinių mažumų departamento vadovas atkreipia dėmesį, kad romai yra istorinė Lietuvos tautinė mažuma, o jos bendruomenės nariai – lygiateisiai Lietuvos piliečiai.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
