Visgi, kaip neretai būna, ir šįkart iš didelio debesies lietaus beveik nebuvo: nors antradienį šešiose seniūnijose ir buvo paskelbta ekstremalioji situacija, ledų niekas nesprogdino, vanduo jau antradienį pradėjo slūgti, o per šimtmečius potvynių užgrūdinti pamariškiai irgi jokios pagalbos nesišaukė. Užplūdusiems televizininkams jie tik tvirtino, kad „anoks čia potvynis, matėm rimtesnių“, ir kad visko turi „sočiai“ – ir maisto, ir vaistų.
Meras siūlė nepanikuoti
Nors tuntai smalsuolių kone iš visos Lietuvos žadėto potvynio laukė visą savaitę, vanduo Atmatoje ties Rusne sparčiai kilti pradėjo tik sekmadienio vakare. Pirmadienį jau paskelbta, kad rajone apsemta apie 4000 ha teritorija, kurioje stovi 43 sodybos, ir bene 7 kelių atkarpos.
Nors tuomet situacija dar įvardinta kaip kontroliuojama, vanduo kilo toliau, mat netoli Atmatos žiočių į Kuršių marias buvo susikaupę ledai. „Kol tie ledai nepajudės, gal vanduo ir kils. Kai kurios sodybos ir keliai jau apsemti. Tai yra dėsninga, tas apsėmimas vyksta kiekvienais metais“, – televizijų žurnalistams ir ELTAI ramiai dėstė meras Vytautas Laurinaitis.
Savivaldybė išplatino informaciją, kad Atmatoje susidarė patvanka ties Kuršių marių žiotimis, todėl sparčiai kyla vandens lygis Uostadvaryje, taip pat Atmatoje ir Skirvytėje. Minijoje ledonešis jau buvo pasibaigęs, tačiau dėl patvankos ties žiotimis dar irgi stebėtas vandens kilimas.
Tačiau visų televizijų prie sienos remiamas meras siūlė nepanikuoti, nes „situacija rajone išliko stabili, vandens lygis stabilizavosi“.
Sprogimų nebuvo
Antradienį Nacionalinio krizių valdymo centras (NKVC) Šilutės rajone jau aktyvavo antrąją pasirengimo potvyniui fazę. Ji numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, gyventojų evakuaciją, gelbėjimo darbus bei intensyvų išteklių mobilizavimą.
Rizikos zonoje esantiems gyventojams (lyg jie su potvyniu būtų susidūrę pirmą kartą), rekomenduota patraukti vertingesnius daiktus iš žemesnių patalpų, pasirengti dokumentų ir būtiniausių daiktų rinkinį, būti pasiruošus greitam reagavimui, įskaitant evakuaciją. Taip pat patarta turėti maisto kelioms dienoms ir geriamojo vandens, bei veiksmų planą, jei staiga pakiltų vandens lygis.
Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras tądien nusprendė skelbti ekstremalią situaciją Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Kintų ir Saugų seniūnijose. Tą pačią dieną popiet į Pamarį atskubėjo ir Kariuomenės atstovai, kurie, kartu su LHMT hidrologais, turėjo nuspręsti, ar verta pradėti sprogdinti ledų sangrūdas. Svarstyta, kaip pajudinti ledą Kuršių mariose, kad nesusidarytų kamštis, nuo kurio vandens lygis galėtų sparčiai kilti.
Vis tik įvertinus situaciją Atmatoje ir Skirvytėje bei Kuršių mariose nuspręsta, kad ledo sprogdinimai nėra tikslingi. Specialistų vertinimu, upių atkarpose ledas yra ištirpęs, o sangrūdų net nenustatyta. Todėl esą sprogdinimai nepridėtų efekto.
Žalgiriai gyvena įprastai
Savivaldybės mobilizacijos reikalų koordinatorė Vilma Stungurienė antradienio pavakarę „Šilutės naujienoms“ sakė, kad rajone jau beliko 36 apsemtos sodybos, jau galima įvažiuoti į Rupkalvių kaimą. Bet vanduo dar semia apie 4 tūkst. hektarų pievų. Visgi vanduo jau slūgo, nes Atmata išsivalė nuo ledų, tik vandens lygis joje dar vis laikėsi virš stichinės ribos. Pradėjo slūgti ir Šyšos vanduo.
Žinia, labiausiai stichija kamuoja kasmetinių potvynių alinamo Žalgirių kaimo gyventojus. Čia visos sodybos apsemtos, keliai nepravažiuojami, namus gyventojai pasiekia kas valtimis, kas tiesiog brisdami su ilgaauliais. Pastebėję kylant vandenį, vietiniai savo automobilius išsivarė ant Rusnės plento, jie čia ir pralauks didįjį poplūdį.
Bet čia gyvenantis Ričardas Vitkus žurnalistams smagiai dėstė, kad „jei toks potvynis, tai čia ne potvynis“, ir priminė prognozes „kad vanduo šiemet per langus eis“. O Rupkalvių gyventojas Stasys Auškelis, irgi kasmet tampantis privalomu potvynio „veidu“, porino, jog valtį buvo pasiruošęs, bet ir šios neprireikė. Kiti vietiniai vyrai tik pečiais traukė ir tikino gyvenantys „visai įprastą gyvenimą“.
Pagalbos pamariškiams nereikia
Taigi, visos Pamario upės ledus vos per porą dienų išnešė, dabar tik marios dar sukaustytos. Čia ledas storas, teigiama, kad ir 60 cm buvo pasiekęs, tad jokio judėjimo nematyti.
Savivaldybėje jokių pagalbos prašymų iš gyventojų nesulaukta. Ir išties pamariškiai jau tiek užgrūdinti, kad jiems tie potvyniai ir atoslūgiai nė motais.
Savivaldybė informuoja, kad eismas užlietais keliais yra draudžiamas. Primenama, kad tokios vietos nėra skirtos pasivažinėjimui ar pramogoms. Keturračiai ar visureigiai, net ir specialiai paruošti bekelei, daro didelę žalą. Važinėjimas užlietais ir minkštais žvyrkeliais juos gadina, palieka gilias provėžas ir sukelia ilgalaikius infrastruktūros pažeidimus.
Primenama, kad už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė. Vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsniu, už sustojimo, stovėjimo ir važiavimo tvarkos pažeidimus skiriama bauda.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
