„Delfi“ žiniomis, LŽS išsianalizavo savo organizacijos finansinę būklę laikotarpiu nuo 2010 metų iki paskutinės buvusio LŽS pirmininko D. Radzevičiaus darbo dienos, tai yra iki 2025 metų birželio 18 dienos.
Paaiškėjo, kad praėjusių metų birželį LŽS skola sudarė 239 434,78 Eur, iš kurių:
-
103 053,90 Eur skola bendrovei „Juozapas pas žurnalistus“ (97 500 Eur skolintos lėšos, 5 553,90 Eur už automobilio nuomą);
-
130 349,41 Eur skolos darbuotojams bei GPM iš darbo užmokesčio (pirmininkui D. Radzevičiui 59 782,04 Eur, buhalterei 37 496,97 Eur, GPM iš darbo užmokesčio 33 070,40 Eur);
-
6 031,47 Eur kitos skolos.
Analizėje teigiama, kad minėtu laikotarpiu LŽS be skolų gyveno mažiau negu 2 metus, daroma išvada, kad organizacija išlaidavo ne pagal pajamas.
Pažymėtina, kad bendrovės „Juozapas pas žurnalistus“ 43 proc. akcijų valdo D. Radzevičius, likusius 57 proc. akcijų – Juozapas Budrikis.
Analizėje nurodoma, kad LŽS pirmininko atlyginimas buvo susietas su VDU, jam nuspręsta nustatyti 3 VDU atlyginimą. Tad kiekvienais metais pirmininko atlyginimas kito, pavyzdžiui, 2024 metų vasarį į rankas jis siekė 3 830,19 Eur, 2025 metų birželį – 4 242,92 Eur.
Kadangi nuo 2024 metų kovo D. Radzevičius pirmininku dirbo 0,5 etato, 2025 metų birželį į rankas jam buvo išmokėti kiek daugiau nei 2 tūkst. Eur.
LŽS buhalterės atlyginimas nuo 2008 metų iki 2020 metų liepos nesikeitė, o nuo 2020 metų rugpjūčio nustatytas atlyginimas sudarė 1,3 VDU.
Radzevičius: jokių problemų nebuvo
D. Radzevičius LŽS pirmininko pareigas ėjo 2003–2025 metais, dabar jis vadovauja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Jis nurodė, kad apie dabartinę profesinės sąjungos finansinę situaciją reikėtų klausti esamo pirmininko, bet tuo pačiu tikino, kad jo pirmininkavimo metu LŽS išorinės skolos neturėjo.
„Viskas buvo skaidru. Išgirdęs žodį „skola“ aš nustebau truputėlį, nes organizacija jokių išorinių skolų niekada neturėjo.
Bendrovė turi gana turtingą turtą, ir jeigu pasiskolindavo trumpalaikėms apyvartinėms lėšoms iš savo bendrovės, tai yra grafikai, žinau, kad visus įsipareigojimus įvykdydavo ir jokių problemų dėl to nebuvo <...>. Kaip pavyzdys: jeigu organizacija savo veiklai pasiskolina lėšas ir jas grąžina pagal grafiką, tai nežinau, ką čia komentuoti“, – dėstė D. Radzevičius.
„Tuo metu, kai aš vadovavau, tais laikais visi įsipareigojimai, kurie buvo priimti, visi buvo vykdomi laiku ir vietoje. O kas ketveri metai kiekvienas suvažiavimas gaudavo pilną audito ataskaitą apie visas veiklas, su visais smulkiais komentarais, ir kiekvienais metais sąjunga gyveno pagal LŽS tarybos patvirtintą sąmatą ir kasmet patvirtintą dokumentų atskaitomybę“, – tęsė buvęs profesinės sąjungos pirmininkas.
Linki sėkmės ir solidarumo
Kalbėdamas apie žurnalistų pasirinkimą išstoti iš LŽS, D. Radzevičius tikino, kad to vertinti nenorėtų.
„Visi kolegos turi turėti nuomonę apie organizaciją.
Kiek aš atsimenu iš anksčiau, LŽS visą laiką buvo didžiausia žurnalistus vienijanti, demokratiškai veikianti organizacija su skirtingomis nuomonėmis, skirtingomis politinėmis pažiūromis, nuomonėmis dėl žiniasklaidos rinkos, dėl daugybės dalykų. Taip ji veikdavo ir atskiras nuomones [žmonės] turėdavo, vieni įstodavo, kiti išstodavo – visko yra buvę.
Bet aš dėl etikos tikrai nekomentuosiu nei buvusių, nei esamų kolegų veiklos, nes visi turi teisę turėti savo požiūrį, savo nuomonę, kaip valdoma organizacija, ar ji turi uždirbti pelną, ar turi gyventi pasiskolindama“, – kalbėjo D. Radzevičius ir pažymėjo norintis visiems palinkėti sėkmės ir solidarumo.
Antanaitis: vėluojama išmokėti atlyginimus, bet skolos nėra
„Delfi“ kalbintas nuo 2025 metų LŽS pradėjęs pirmininkauti A. Antanaitis taip pat neigė, kad sąjunga būtų įsiskolinusi.
„Nežinau apie jokią skolą, kadangi sąjunga niekam nėra skolinga. Jokios skolos nėra“, – sakė jis.
Tiesa, A. Antanaitis nurodė, kad LŽS vėluoja išmokėti kai kuriuos vidinius finansinius įsipareigojimus.
„Kas skleidžia gandus apie skolą, tas ir turi aiškinti. Skolos nėra, LŽS niekam nėra skolinga. O yra vidiniai finansiniai įsipareigojimai, kurie, sakysime, šiek tiek vėluoja. Viskas, taškas. Kitaip tariant, sąjunga niekam nėra skolinga, skolos nėra“, – tęsė profesinės sąjungos pirmininkas.
O tie vėluojantys įsipareigojimai, kaip sakė jis, yra kai kurie neišmokėti atlyginimai buvusiam sąjungos vadovui ir buvusiems darbuotojams.
„Jie bus išmokėti ir taškas. Čia yra grynai organizacijos vidaus reikalas, organizacija niekam neskolinga.
Tie žmonės, kuriems atlyginimas vėluoja, jie neprotestuoja, jie kantriai laukia suprasdami tą situaciją, čia nėra jokios problemos“, – komentavo A. Antanaitis.
Sako, kad bendras narių skaičius sąjungoje nemažėja
Dėl to, kad kai kurie žurnalistai pasirinko išstoti iš sąjungos, jis teigė nenustebęs.
„Nestebina, kadangi vieni traukiasi, kiti įstoja. Ir tai vyksta nuolat, nuolat kažkas pasitraukia.
Organizacija – didelė, beveik pusė tūkstančio žmonių. Tai labai natūralu, kad kažkas traukiasi, kažkas įstoja. Kitaip tariant, bendras skaičius nemažėja, stojančiųjų yra daugiau negu pasitraukiančių.
O trauktis, žinoma, galima, kadangi yra ne viena žurnalistų organizacija ir gali būti, kad kitose organizacijoje [žmonės] mato daugiau veiklos galimybių. Aš sveikinu žmones, kurie ieško vietos gyvenime ir linkiu jiems sėkmės“, – dėstė A. Antanaitis.
Naujienų agentūrai „Elta“ jis sakė, kad kol kas sulaukė tik vieno asmens prašymo nutraukti narystę sąjungoje.
Žurnalistai D. Žeimytė-Bilienė, R. Staselis ir V. Pilkauskas priežastis, kodėl traukiasi iš LŽS, išdėstė feisbuke. Plačiau su tuo galite susipažinti čia:
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
