Ruginienė kandidatą į krašto apsaugos ministrus tikisi turėti kitą savaitę

Premjerė Inga Ruginienė tikisi kandidatą į krašto apsaugos ministrus turėti jau kitą savaitę.

„Pagal patį pozityviausią planą tikrai norėčiau kitos savaitės pradžioje jau turėti žmogų. Ir viską darysiu, kad taip ir atsitiktų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė pirmininkė.

Šią savaitę Vyriausybės vadovė iš pareigų atleido iki šiol ministerijai vadovavusią Dovilę Šakalienę, nes ja nebepasitiki.

„Aš manau, kad reikia ministro, kuris susikoncentruos į valstybinius klausimus, bet ne į savęs reprezentavimą. Tai aš to reikalauju iš visos Vyriausybės“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų sulaukė praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtas susitikimas su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais, kurie po jo socialiniuose tinkluose paskelbė turintys duomenų, jog Vyriausybė neketina laikytis įsipareigojimo kitais metais gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paviešinus kitų metų valstybės biudžeto projektą paaiškėjo, kad krašto apsaugai numatyti 5,38 proc. BVP.

Anot D. Šakalienės, kitų metų gynybos biudžetas neturėtų būti mažesnis kaip 5,5 proc. BVP.

Jos teigimu, pirminiame projekte lėšos krašto apsaugai nesiekė 4 proc. BVP, o spalio 1 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas projektas, kuriame numatyta 4,87 proc. BVP.

D. Šakalienės duomenimis, gynybos biudžetas iki 5,38 proc. BVP skubiai padidintas tik spalio 14 dieną. Tą pačią dieną, kai KAM vyko neformalus susitikimas su nuomonės formuotojais, visuomenininkais, žurnalistais.

Premjerės pabrėžė, kad biudžetas pastarosiomis savaitėmis buvo nuolat koreguojamas, ir tai yra normali praktika.

„Man atrodo, kad jeigu birželio arba liepos mėnesį pakeltumėt bet kokios ministerijos biudžeto formavimo procesą, tai turbūt iš kiekvieno proceso galėtume padaryti lygiai tokį pat skandalą“, – sakė kalbėjo I. Ruginienė.

Ministrė anksčiau teigė, kad skaičiai gynybai biudžete buvo pakeisti per vieną dieną, tačiau premjerė tvirtino, kad jie paprasčiausiai buvo sudėti „į vieną eilutę“.

„Čia ta situacija, kai turi vieną sumą, išdėliotą per kelias eilutes. Kai pasižiūri tik vieną eilutę, pasakai tą vieną skaičių. Bet kai sudedi visas eilutes į vieną, gauni visiškai kitokį skaičių. Tai, ką mes iš tikrųjų padarėme per tą vieną naktį, pamatę, kad galbūt yra tam tikras nesupratimas ir sudėtinga sudėti skaičius iš kelių eilučių, mes tiesiog sudėjome tas visas eilutes į vieną, bendrą sumą ir pasakėme tikrai tą tiesą, kuri ir yra“, – aiškino I. Ruginienė.

Premjerė sakė, kad krašto apsaugai turėtų atitekti visa jai numatyta suma, tačiau pabrėžė svarbą gynybą suprasti plačiau.

„Šita suma yra Krašto apsaugos ministerijos asignavimo lėšos. Bet tam tikri elementai, pavyzdžiui, ginkluotės įsigijimas karo metui, kur reikės apginkluoti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, kurie prisijungs prie kariuomenės, tai šita ginkluotė turi būti čia ir dabar paruošta X dienai“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Kariuomenė turi prižiūrėti, kad sandėliuose būtų tinkamas poreikis, nes jeigu prisijungs pajėgos prie kariuomenės, kariuomenė turi turėti, kuo apginkluoti tas pajėgas. Ir mes turime viską matyti, visus elementus“, – pridūrė ji.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau yra sakęs, kad KAM valdys visą kitų metų gynybai numatytą 4,8 mlrd. eurų biudžetą, išskyrus 25 mln. eurų, planuojamus slėptuvėms įrengti. Anot jo, asignavimus ministerija galės panaudoti ir keliams, jei, KAM nuomone, tai bus reikalinga gynybos poreikiams.

Asignavimai gynybai didinami siekiant Lietuvoje iki 2030 metų pilnai išvystyti kariuomenės diviziją, parengti infrastruktūrą Vokietijos brigadai.

Gynybos finansavimą sudaro ir 700 mln. eurų, skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Ministrų kabinetas, todėl Vyriausybės kritikai abejoja, ar visas fondas bus paskirstytas pagal tikruosius krašto apsaugos sistemos poreikius.

Jie taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad KAM suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių keliams, skirtiems privažiuoti prie karinių objektų.

Kodėl neatsisveikino su Žemaitaičiu?

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis daug šneka, bet sprendimus priima Vyriausybė, sako premjerė, paklausta, kodėl suskubo atsisveikinti su krašto apsaugos ministre, o ne su į skandalus nuolat įsiveliančiu „aušriečių“ lyderiu.

„Mes kalbame apie skirtingus žmones ir skirtingas pareigybes bei pozicijas. Pirmu atveju mes kalbame apie Vyriausybės narį, kuris realiai daro sprendimus“, – „Žinių radijui“ sakė I. Ruginienė.

„Ne dėl finansavimo šis sudėtingas sprendimas atėjo. Dėl daugybės kitų dalykų“, – akcentavo ji, komentuodama sprendimą iš pareigų atleisti partijos kolegę D. Šakalienę.

Savo ruožtu kaltinimų antisemitizmu sulaukiantis R. Žemaitaitis, tęsė premjerė, tiesiog daug šneka.

„Remigijus Žemaitaitis daug ką šneka, bet sprendimus priima Vyriausybė (…). Man atrodo, kad dėl savo sprendimų neprivertėme nieko abejoti“, – teigė I. Ruginienė.

„Politikai daug ką šneka. Ne tik Remigijus Žemaitaitis, bet ir kiti politikai. Dabar toks politinis fonas – visi sau leidžia kalbėti, ką nori. Bet aš esu žmogus orientuotas į darbą, aš atėjau dirbti dėl tam tikrų tikslų“, – apibendrino Vyriausybės vadovė.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo atleido D. Šakalienę iš krašto apsaugos ministrės pareigų.

Teikimą dėl atleidimo šalies vadovui įteikė premjerė I. Ruginienė. Tokį sprendimą Vyriausybės vadovė priėmė po to, kai tarp jos ir D. Šakalienės kilo trintys dėl gynybos finansavimo klausimų.

Kol kas laikinai vadovauti KAM pavesta vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui.