Susitikime dėl Kapčiamiesčio – švilpimas ir ministro Kauno žinia: „Pradėjome ne ta koja“

Po kilusių diskusijų dėl karinio poligono prie Kapčiamiesčio statybos Krašto apsaugos ministerija organizuoja dar vieną susitikimą su vietos gyventojais. Bendruomenės teigimu, jie tikisi sužinoti daugiau informacijos. Susitikime Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai sutikti švilpimu, jų komentarai buvo pertraukiami, salėje skambėjo ir šauksmai „Gėda“. 

Pasitiko švilpimu

Lazdijų kultūros centre Krašto apsaugos ministerija penktadienį organizuoja susitikimą dėl Kapčiamiesčio karinio poligono įsteigimo planų. Susitikime dalyvaus krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras ir kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas. Pilnoje salėje susirinko keli šimtai žmonių.

TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA:

„Taip, pradėjome ne ta koja, bet šiandien, nepaisant oro sąlygų, mes esame čia. Klausimas – ypatingai svarbus, mes visi kartu puikiai suprantame, kad koks yra svarbus Lietuvai saugumas, koks svarbus šis klausimas šiam ypatingam kraštui. Aš nesu vietinis, nesu dzūkas, bet mano draugai, tėvai, giminė lygiai taip pat turi sodybą galimo poligono vietoje“, – taip diskusijas su kapčiamiestiškiais pradėjo ministras R. Kaunas.

Susirinkę gyventojai ministerijos atstovus pasitiko švilpimu, jų kalbas nuolat pertraukinėjo.

Anot kariuomenės vado R. Vaikšnoro, Kapčiamiestis buvo pasirinktas dėl poligono dydžio, pasienio su Baltarusija.

„Pabradė, Rūdninkai, Pietų Lietuva yra gynybos žiedas“, – atkreipė dėmesį jis. Anot jo, Kapčiamiestis yra „labiausiai tinkantis“ kaip vieta kariniam poligonui.

Jis paragino vietos bendruomenę ieškoti kompromisų, nes poligonas – viena esminių Lietuvos galimybių apsiginti ir stiprinti kariuomenę.

Paaiškino, kam reikia poligono būtent Kapčiamiestyje

Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brg. gen. Žilvinas Gaubys atsakė į gyventojų klausimą, kodėl Lietuvai apskritai reikia poligono, ar jų ir taip nėra daug. Anot kariuomenės atstovo, pagal poligonų hektarų skaičių Lietuva yra trečia arba antra.

„Lietuvos kariuomenė yra skaitingliausia, 200 tūkst. karių ir daugiau“, – sakė jis.

Jis taip pat minėjo, nors dažnai minima, kad Kapčiamiečio poligonas būtų devintasis Lietuvoje, dalyje jų telpa tik 30 ar 100 karių. Didžiausiame Pabradės poligone, pasak kariuomenės atstovo, treniruojasi daugiausiai sąjungininkai, taip pat yra ir statomame Rūdninkų poligone.

„70–80 proc. bus mūsų strateginiams partneriams“, – kalbėjo Ž. Gaubys.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius atkreipė dėmesį, kad poligonas susideda iš dviejų dalių: karinio poligono, kur negalimas civilių gyvenimas ir važinėja sunkioji technika, vyksta šaudymas, ir mokymo teritorijos.

„Toje teritorijoje gyventojai gali gyventi, jų turtas yra jų, miškas yra jų“, – sakė jis.

Pasak A. Daškevičiaus, sprendimo dėl poligono ribų dar nėra, jos paaiškės po konsultacijų.

Pirmasis susitikimas su kapčiamiestiečiais vyko dar prieš Kalėdas. Tada gyventojai piktinosi, kad apie planus statyti poligoną sužinojo tik iš žiniasklaidos po Valstybės gynimo tarybos posėdžio mėnesio viduryje, baiminosi, kad bus nusavinti jų būstai, o poligono kaimynystė kels nepatogumų. Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu tikina, kad gyventojai nebus iškeliami prievarta, jų turtas bus nuperkamas rinkos kaina, o žala gamtai bus minimali.

Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė sakė, kad nors susitikimas atviras visiems, nežinia, ar pateks visi norintys. Anot jos, vienas dalykas, kuris paaiškėjo po praėjusio susirinkimo – kad daugiau gyventojų galės likti gyventi ten, kur ir gyveno.

„Nežinomybė vis tiek yra, norime atsakymų“, – sakė ji.

R. Kaunas: Jūs girdite nedraugiškos valstybės šūvius ir jums tai nekelia nerimo?

Susitikime dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Logistikos departamento viršininkas Auris Daškevičius paaiškino, kad už turtą, kurį gali reikėti iš gyventojų išpirkti, bus atlyginama rinkos kaina.

Jis pabrėžė, kad poligone dirba įvairių specialybių žmonės, tad dirbti čia galės ir vietos gyventojai.

Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas Tauras Antanas Tupinis kalbėjo, turtas visuomenės poreikiams gali būti paimtas ir procesas Lietuvoje – ne naujiena. Anot jo, turtas bus vertinamas individualiai, o vertė – rinkos.

Šalia poligono sodybą turintis vietos gyventojas teiravosi, kaip atrodys gyvenimas už kelių 100 metrų nuo poligono pratybų metu, kai bus šaudoma. Jis taip pat klausė apie gamtos išsaugojimą.

„Jeigu tik užduodame tokius klausimus, ponas Vaikšnoras mus pavadina užsienio valstybių agentais“, – kritikavo jis, pridūręs, kad gyventojams trūksta tikslios informacijos.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė pabrėžė, kad visuose poligonuose vykdomi stebėjimai, kai kurios buveinės prarastos dėl karinės infrastruktūros, tačiau poveikis gamtai nė viename jų nefiksuojamas. Lietuvos kariuomenė, sakė ji, atsižvelgia į rekomendacijas ir gamtosaugos bei gynybos klausimus derina.

„Taip, nepatogumų bus. Jūs girdite nedraugiškos valstybės šūvius [iš netoliese Baltarusijoje esančio Gožos poligono] ir jums tai nekelia nerimo?“ – klausė KAM ministras R. Kaunas, o salėje nuskambėjo minios atsakymas: „Ne.“

Paprašytas patikslinti, kodėl pasirinktas būtent Kapčiamiestis, o ne kita vieta, Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras kalbėjo, kad vertintos teritorijos ir Varėnos, Marcinkonių teritorijose, tačiau sprendimą lėmė plotas, valstybinės žemės bei privačios nuosavybės objektų skaičius.

Susirinkusieji jį ne kartą pertraukė, kad kariuomenės vadas replikavo: „Galvojau, mandagesni būsite.“

Penktadienį skambėjo klausimas, ar gyventojams bus palikta teisė valstybei parduoti nekilnojamą turtą vėliau, jeigu taip nuspręstų poligonui jau pradėjus veikti. Kariuomenės atstovai sakė, kad tokia galimybė galėtų atsirasti, nors šiuo metu sprendimas dar nėra paimtas.

Pildoma.