Išgyvenimo ekspertas įvardijo veiksmą, kurį reikia atlikti „per pirmąją sekundę“, norint išgyventi branduolinio smūgio atveju Trečiojo pasaulinio karo atveju.
Tai „TikTok“ tinkle paskelbė tinklaraštininkas, išgyvenimo ekspertas ir leidėjas Derrickas Jamesas („Prepperpress“), praneša „dailystar“.
Jis priklauso vadinamajai „pasiruošimo bendruomenei“, kurios nariai investuoja į slėptuves nuo bombų ir mokosi išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Ekspertas pažymėjo, kad jo rekomendacijos susijusios su branduolinėmis galvutėmis, kurių galia yra 300–800 kilotonų, o tai atitinka standartinę šiuolaikinių tarpžemyninių balistinių raketų galią.
1. „Nukryk ir pasislėpk“
Pasak Derricko, civiliai gyventojai greičiausiai nebus įspėti prieš branduolinį smūgį. Todėl veiksmų reikia imtis nedelsiant.
„Per pirmąją sekundę po sprogimo reikia kristi veidu žemyn ant žemės, nukreipti kojas sprogimo kryptimi ir užsidengti galvą“, – aiškino jis.
2. Išgyvenimas po sprogimo
Net jei žmogus yra už kelių kilometrų nuo epicentro, tai negarantuoja saugumo. Pasak Derricko, maždaug mylios spinduliu išgyvenimo tikimybė yra itin maža dėl sunaikinimo masto.
„Net 10 mylių (apie 16 km) atstumu nuo sprogimo vis dar esate pavojingoje zonoje. Turite apie 10–30 minučių, kol pradės sėsti radioaktyviosios dulkės“, – pažymėjo jis.
Didesniu nei trijų mylių atstumu pastatai gali sugriūti, o stiklo šukės tampa mirtinos, tačiau buvimas patalpose ar po žeme labai padidina išgyvenimo tikimybę.
3. Kuo greičiau susiraskite pastogę
Ekspertas pabrėžė, kad net jei teritorija atrodo nepažeista, reikėtų nedelsiant ieškoti prieglobsčio.
„Kuo greičiau eikite vidun – geriausia, jei tai rūsys, metro ar speciali slėptuvė nuo bombų“, – patarė Derrickas.
Jei tokių variantų nėra, verta rinktis plytų arba betono pastatą ir persikelti į centrinę kambario dalį.
4. Kelias dienas pasilikite pastogėje
Net jei esate gerokai nutolę nuo sprogimo vietos, pavojus nepraeina iš karto. Pirmosios 24 valandos po branduolinės atakos yra kritinės.
„Jei pasieksite prieglaudą, pasilikite ten bent 72 valandas“, – pabrėžė ekspertas.
Jis pataria laikytis atokiau nuo langų ir durų, jei įmanoma, sandariai uždaryti kambarį ir sumažinti oro patekimą iš lauko, kad būtų išvengta radioaktyviųjų dulkių.
5. Kūno apsauga išeinant į lauką
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai dega, išsilaikyti priedangoje neįmanoma. Tokioje situacijoje Derrickas pataria kuo geriau prisidengti kūną:
„Dėvėkite kaukę arba uždenkite burną audiniu, naudokite apsauginius akinius, pirštines ir uždenkite visas atviras kūno vietas“, – pažymėjo jis.
Turėtumėte judėti statmenai vėjo krypčiai, kad sumažintumėte sąlyčio su radioaktyviosiomis dalelėmis riziką.
Grįžę į prieglaudą, turite nusirengti drabužius, juos supakuoti ir išnešti į lauką, o tada nusiprausti po dušu.
„Prauskitės po dušu, bet nenaudokite plaukų kondicionieriaus – jis gali prijungti radioaktyvias daleles prie jūsų plaukų“, – perspėjo ekspertas.
Derrickas taip pat pabrėžė vandens ir maisto atsargų svarbą, taip pat būtinybę išlikti ramiems prieglaudoje.
Pasak jo, tokios nelaimės atveju pasiruošimas ir šalta galva gali būti raktas į išlikimą.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
