Kartais atrodo, kad gyvenimas mus sutinka su užvertomis durimis ir šnabžda: „ Tik judėk toliau be senos naštos .“ Tačiau mes įsikimbame į praeitį tarsi į pažįstamą skausmą, nes nežinomybė baugina labiau nei prisiminimai. Praeities klaidos, nuoskaudos ir neišsipildžiusios viltys gali nepastebimai tapti inkarais, laikančiais mus taške, kuriame augimas jau seniai sustojo. Ir vis dėlto kiekvienas turi galimybę pradėti iš naujo – sąmoningai, švelniai ir be savęs naikinimo.
Praeitis nėra stigma, o kelio žemėlapis
Pirmiausia reikia suprasti, kad viskas, kas jau įvyko, nėra sakinys ar jūsų nesėkmės įrodymas. Tai kelias, kuriuo nuėjote, kartais klupdami, kartais pasiklydę. Patirtis mūsų nepadaro blogesniais – ji mus padaro gilesniais. Jei į savo gyvenimą žvelgsite ne per skausmą, o per prasmę, pamatysite, kad kiekvienas sunkumas suformavo jūsų stiprybę, intuiciją ir gebėjimą vertinti dabartį.
Atleidimas kaip išsivadavimo taškas
Neatleisti nuoskaudos yra tarsi lagaminai be rankenų, kuriuos nešiojamės metų metus, nors galėjome juos palikti pakelėje. Atleidimas nėra pasiteisinimas kito žmogaus veiksmams, o pasirinkimas neleisti praeičiai valdyti dabarties. Svarbu paleisti ne tik kitus, bet ir save – naivumą, šiurkščius žodžius ir blogus sprendimus. Tuo metu darėte viską, ką galėjote, atsižvelgdami į tuo metu turimus išteklius. To pakanka, kad nustotumėte save bausti.
Erdvės išvalymas reiškia energijos išlaisvinimą
Namai, mintys, aplinka – viskas turi praeities pėdsakų. Seni daiktai, apdulkėję prisiminimai ir pasenę ryšiai gali jus subtiliai sugrąžinti atgal. Valymas yra ne tik tvarkos palaikymas, tai ir simbolinis gestas: aš pasiruošęs kažkam naujam . Pašalinkite tai, kas jums nebeteikia džiaugsmo, apribokite bendravimą, kai jūsų negirdi ar nevertina, ir leiskite sau atnaujinti savo erdvę – tiek išorę, tiek vidinę.
Nauji tikslai gydo geriau nei prisiminimai
Kartais praeitis užsibūna vien todėl, kad priešakyje tuštuma. Kai nėra tikslo, protas vėl ir vėl grįžta prie pažįstamų scenarijų. Nebūtina iš karto žinoti globalaus tikslo – užtenka mažo kelrodžio. Naujas įgūdis, rūpinimasis savo kūnu, kūrybiškumas, kelionė, net įprasto maršruto pakeitimas – visa tai skatina judėjimą. O judėjimas visada stipresnis už sąstingį.
Vidinė parama – jūsų pagrindinis resursas
Pasaulis nestabilus: žmonės išeina, planai žlunga, aplinkybės keičiasi. Vienintelis dalykas, kuris visada lieka su tavimi, esi tu pats. Išmokite būti savo paties palaikytoju, o ne kritiku. Pastebėkite savo žingsnius, pagirkite save už atsparumą ir maloniai kalbėkite su savimi. Kartais frazė „aš galiu su tuo susitvarkyti“ gali būti stipresnė už bet kokią išorinę paramą.
Ritualai kaip naujo etapo ženklas
Visose kultūrose yra paprastų, bet veiksmingų veiksmų, kurie padeda mums pakilti į naują gyvenimo lygį. Uždegti raštelį su nuoskaudomis, uždegti žvakę su intencija, pasakyti dėkingumo žodžius, pradėti dieną teiginiu – tai ne magija, o pasąmonės kalba. Tokie ritualai padeda sustiprinti vidinį ryžtą: Aš renkuosi judėti į priekį .
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
