Dauguma Europos lyderių viešai kartoja, kad Rusija nelaimi karo, o jos ekonomika vis labiau žlunga. O privačiai jie linkę remti Trumpo administracijos propaguojamą blogą susitarimą Ukrainai, nes neturi savo strategijos Rusijos atžvilgiu. Ketvirtieji plataus masto Rusijos invazijos metai sutapo su antrosios Trumpo prezidento kadencijos pradžia, kuri išvedė Putiną iš tarptautinės izoliacijos ir privertė Ukrainą atnaujinti tiesiogines derybas su Rusija, tarpininkaujant JAV. Šiais metais susitikimai su rusais vyko Turkijoje, JAE ir Šveicarijoje. Aliaskoje taip pat įvyko asmeninis Trumpo ir Putino aukščiausiojo lygio susitikimas. Tačiau visa tai nepriartino karo pabaigos.
Be to, Trumpo rinkimų kampanijos pažadas „taika per 24 valandas“ Ukrainai virto kruvinais metais. Dėl masinių Rusijos raketų ir dronų atakų civilių aukų skaičius išaugo 26 %. Kijevas buvo ant humanitarinės katastrofos slenksčio esant minus 20 laipsnių Celsijaus šalčiui. Tačiau JAV tiesiog užmerkė akis į tai. Rusija už tai nebuvo nubausta. Priešingai, Trumpo specialusis atstovas Steve’as Witkoffas, dalyvaujantis derybose tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos, teigia, kad Putinas visada buvo su juo atviras ir neatmetė asmeninio Zelenskio ir Putino susitikimo galimybės artimiausiu metu.
Siųsdamas Rusijos delegaciją į derybas, Putinas tiesiog vilkina laiką, įtikindamas Trumpą, kad Rusija laimės mūšio lauke. Ukraina sutinka su derybomis, kad neprarastų Jungtinių Valstijų prie derybų stalo, kurios bent jau toliau pardavinėja Kijevui ginklus, kuriuos Europa apmoka per NATO PURL mechanizmą, ir teikia savo žvalgybos informaciją. Susiskaldžiusi Europa taip pat vilkina laiką, stiprindama savo gynybos pajėgumus. Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris išreiškė tai, kas jau seniai buvo sakoma už uždarų durų: „Kol Ukraina gins Europą, pavojus (pačiai Europai – red.) nėra toks didelis“.
Karo ir derybų tęsinys: JAV palieka Europą
„The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“ savo straipsniuose daro išvadą, kad 2026 m. taikos nebus. Putinas planuoja tęsti kovą, nes tiki laimintis, net jei visiškam Donbase kontrolės įtvirtinimui prireiktų iki dvejų metų. Kaip žinoma, mainais už paliaubas Kremlius reikalauja, kad Ukrainos gynybos pajėgos pasitrauktų iš Donecko ir Luhansko sričių, kurių Rusijos armija iki galo nekontroliuoja. JAV administracija ne kartą aiškiai pareiškė, kad visiškai neprieštarauja tokiam scenarijui. Europoje jie nuolat pabrėžia, kad Ukraina turi spręsti, su kuo sutikti, o su kuo ne.
Greitas susitarimas atrodo mažai tikėtinas. Kijevas laikosi principo „stovėsime ten, kur stovime“. Jungtinės Valstijos saugumo garantijų teikimą sieja su „teritoriniais mainais“ – Ukrainos kariuomenės išvedimu iš Donbaso. Ukrainai, anot Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Jacko Watlingo, Donbaso teritorija yra gynybinė juosta, todėl paliaubų pažeidimo metu Ukraina bus daug silpnesnėje karinėje pozicijoje.
„Rusai mano, kad gali tęsti karą iki 2027 m., ir dabartinį derybų procesą laiko priemone įvaryti pleištą į transatlantinę sąjungą. Europa perginkluojasi, bet tam reikia laiko. Todėl daugelis Europos valstybių mano, kad staigios paliaubos nepalankiomis sąlygomis sukeltų rimtą pavojų žemynui“, – priduria Jackas Watlingas.
2025 m. gruodį Miunchene vyko karinės pratybos. Buvo kuriamas Rusijos atakos prieš Lietuvą scenarijus, pagal kurį Vokietijos Bundesveras iki 2027 m. turėtų dislokuoti 5000 tankų brigadą. Taigi, jei kare prieš Ukrainą bus pasiektos paliaubos, Rusija galėtų, pavyzdžiui, surengti pratybas Baltarusijoje ir palikti ten 15 000 kareivių bei technikos, o tada labai greitai užimti vieną iš Lietuvos miestų. Panašus scenarijus buvo žaidžiamas 2025 m. pavasarį, kai imitacinio mūšio metu 10 Ukrainos kareivių dalinys, naudodamas dronus, nugalėjo du NATO batalionus.
Taigi Europa pagaliau turi susivienyti ir padidinti pagalbą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Sąlygomis, kai Trumpo administracija eina susitaikymo su Maskva keliu, Europos Sąjunga turi pašalinti prieštaravimus ir rasti mechanizmus, kaip apeiti Vengrijos ir kitų šalių veto, nelaukiant kitų rinkimų šiose šalyse, kad pasikeistų valdžia. Juk Trumpo administracija tiesiai šviesiai teigia, kad įprastinė Europos gynyba yra problema pačiai Europai, o JAV yra pasirengusi toliau teikti tik branduolinį atgrasymą.
Paliaubos: Trumpas ir problemos Rusijoje
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Kirilo Budanovo, dalyvaujančio trišalėse Ukrainos, JAV ir Rusijos derybose, tokie karai, kaip Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, savaime nesibaigia. Taigi yra dvi galimybės: teisingas sprendimas arba karo sugrįžimas didesnėmis ir pavojingesnėmis formomis. Ukraina orientuota į taikos derybas, kurios ne tik sustabdys karą, bet ir apsaugos ukrainiečius nuo Rusijos agresijos pasikartojimo.
„Ne paslaptis, kad derybos nėra lengvos. Tačiau mes neabejotinai judame į priekį ir artėjame prie momento, kai visos pusės turės priimti galutinius sprendimus: tęsti šį karą ar sudaryti taiką. Tikiuosi, kad teisingumas vis tiek nugalės“, – pridūrė Budanovas.
„Trumpui sunku suprasti tikruosius Putino ketinimus. Trumpui dabartinės derybos yra geopolitinis nekilnojamojo turto sandoris. Putinas nesiekia sudaryti sandorių. Jis nori užsitikrinti savo vietą istorijoje. Putinas nuoširdžiai tiki, kad vykdo istorinę misiją – ištaisyti Sovietų Sąjungos žlugimo padarytas klaidas ir atgaivinti Rusijos imperiją. Norėdamas tai pasiekti, jis įtikino save, kad privalo ištrinti Ukrainą kaip valstybę ir kaip tautą“, – pažymi Atlanto tarybos narys Peteris Dickinsonas.
Ekspertai pabrėžia, kad Putinas nėra suinteresuotas susitarimo sudarymu. Kol Kinija ir kitos „blogio ašies“ šalys padės Rusijai, o Indija ir Turkija dar ženkliai nesumažino rusiškos naftos pirkimų, Maskva tęs karą. Norint išlaikyti praėjusių metų spaudimo Rusijos fronte tempą, reikės mobilizuoti mažiausiai 300 000 naujų kareivių. Analitikai vis dar diskutuoja, ar Kremlius tęs samdomą verbavimą, pagrįstą piniginėmis paskatomis, ar paskelbs antrąją mobilizacijos bangą (pirmoji buvo 2022 m. rugsėjį, dėl kurios daugiau nei milijonas rusų pabėgo į užsienį).
Kremlius yra pasirengęs įgyvendinti abu variantus. Atsargos Australijos generolas majoras Mickas Ryanas pabrėžia , kad Rusijos personalo kokybė toliau prastėja, o Rusijos armijos papildymo modelis, kurį Maskva naudoja nuo 2022 m., beveik save išsėmė. Pasak Hudsono instituto vyresniųjų mokslininkų Luke’o Coffey ir Jano Kasapoglu, Rusija išmoko naudoti derybas kaip ginklą laikui laimėti, Vakarų kantrybei išsekinti ir ginčams tarp Jungtinių Valstijų ir Europos gilinti.
„Kol karo tęsimo išlaidos išlieka valdomos, Kremlius neturi daug paskatų derėtis geranoriškai. Jei Trumpas nori pakeisti Maskvos skaičiavimus, Rusija turi pajusti, kad karo kaina tampa nepriimtinai didelė“, – pažymi ekspertai.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
