Premjerė Inga Ruginienė sako neturinti žinių, kad Vilniuje, Eišiškių plente ketvirtadienio vakarą kilęs didžiulis gaisras galėjo būti susijęs su sabotažu.
„Ne, kol kas tokių žinių, kurias jums galėčiau pranešti, nėra“, – žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Ji padėkojo ugniagesiams už jų gerą darbą gaisro vietoje.
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo kilę didelių gaisrų atliekų perdirbimo įmonėse ir kitose teritorijose. Tuomet buvo iškelta versija, ar nuolat pasikartojantys panašūs gaisrai nėra susiję su priešiškų jėgų veikimu.
„Kol tarnybos nepasakė šitos informacijos, tai – gaisras, kuris sėkmingai užgesintas. Ačiū priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kuri puikiai atliko savo darbą“, – sakė I. Ruginienė.
ELTA primena, kad penktadienio paryčiais buvo lokalizuotas, gesinami pavieniai židiniai.
Per gaisrą įgriuvo stogo konstrukcijos. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.
Pranešimas apie gaisrą buvo gautas ketvirtadienį, 21.06 val.
Netoliese esantys gyventojai paraginti vengti buvimo dūmų sklidimo zonoje, užsidaryti langus.
Dėl kritinių mineralų sutarties laukiama EK išvadų
Premjerė sako, kad dėl galimos kritinių mineralų sutarties su JAV Lietuva lauks Europos Komisijos (EK) išvadų ir tik tada spręs, ar prisijungti prie sutarties.
Premjerė taip pat patikino, kad šiuo klausimu nėra nesutarimų su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, kuris, kaip skelbiama žiniasklaidoje, norėtų spartinti sutarties pasirašymą.
„Jokio nesutarimo nėra, Vyriausybės pozicija yra aiški. Vakar tai aptariau tiek su Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, tiek su Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa. Laukiame Europos Komisijos išvadų“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Ruginienė.
„Šiuo metu vyksta derybos su Amerika ir tikrai lauksime galutinio teksto ir tik tada darysim išvadas ir spręsim, ar mes prisijungiame prie šitos sutarties. Jokių atskirų veiksmų nedarysim, tą sutarėm vakar ir Briuselyje. Europa turi kalbėti vienu stipriu balsu“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, Lietuvos diplomatijos vadovas anksčiau vasarį Vašingtone dalyvavo tarptautiniame ministrų susitikime kritinių mineralų tema. Jame pagrindinis dėmesys skirtas tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui siekiant užtikrinti saugias, atsparias ir diversifikuotas kritinių mineralų tiekimo grandines.
Portalas LRT skelbė, kad JAV buriant valstybes į potencialų aljansą, skirtą užsitikrinti prieigą prie kritinių mineralų bei retųjų žemės elementų ir investuoti į jų apdirbimą, K. Budrys norėtų arba greitesnio EK sprendimo, arba dvišalio Lietuvos susitarimo su JAV.
Ruginienė siūlo Maisto tarybai dažniau susitikti ir rasti sprendimą dėl kainų
Maisto tarybai kol kas nerandant sprendimo, kaip mažinti maisto kainas, premjerė Inga Ruginienė sako, kad taryba turėtų susitikti dažniau ir dirbti aktyviau.
„Tai jeigu jau profesionalai negali surasti sprendimo, tai turi sėsti… Matyt, gal per retai susitinka. Tai tegul susitinka dažniau ir randa sprendimą“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė premjerė paklausta, kokių ji turi pasiūlymų mažinti maisto kainas.
„Tuo labiau, kad yra jiems nusiųstas ir mano pavedimas – peržiūrėti maisto rezervą, peržiūrėti galimybes turėti trumpąsias grandines, taip remiant mūsų ūkininkus ir verslą. Tai darbo jie tikrai turi daug, tai kviečiu susirinkti dažniau ir dirbti intensyviau“, – pridūrė premjerė.
Maisto tarybos posėdžiai vyksta kas ketvirtį, artimiausias posėdis numatytas penktadienį.
Kaip BNS informavo Žemės ūkio ministerija, jame bus pristatoma maisto produktų rinkos apžvalga, žaliavų importo ir eksporto kiekiai bei kontrolė, Lenkijos ir Lietuvos ūkių analizė.
Kaip rašė BNS, Maisto taryboje dirba 27 nariai – ministerijų, Vyriausybės, žemdirbių, perdirbėjų, prekybininkų, universitetų atstovai, taip pat joje yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė.
Vyriausybė yra skelbusi, kad taryba bus skirta stebėti maisto kainų pokyčius bei teikti pasiūlymus, kaip jas sumažinti.
Sudaryti tokią tarybą Vyriausybė yra įsipareigojusi savo programoje.
Premjerė: „EastInvest“ platforma leis pritraukti daugiau lėšų saugumo stiprinimui
Lietuvai kartu su dar aštuoniomis ES šalimis steigiant „EastInvest“ platformą premjerė Inga Ruginienė sako, kad tai leis pritraukti daugiau lėšų saugumo stiprinimui.
„Tai yra turbūt istorinis susitarimas ir pirmiausia tai yra akcentas, kad mūsų Rytų Europos teritorijai turi būti ypatingas dėmesys. Ypatingas dėmesys tiek kalbant apie gynybą, (…) kad ne tik kariuomenė ir amunicija, bet kritinės infrastruktūros saugojimas“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė I. Ruginienė.
„Šitas susitarimas leis mums daugiau turėti dėmesio iš Europos, tiek finansine, tiek kita prasme, nes (…) Lietuva, tiek Baltijos šalys, tiek Lenkija, esame Europos Sąjungos siena. Mes saugom Europos Sąjungą“, – pridūrė ji.
Premjerė kol kas negalėjo pasakyti, kiek ir kokiems poreikiams Lietuva galėtų tikėtis lėšų iš šios programos.
Lietuva ir dar aštuonios ES šalys ketvirtadienį pasirašė deklaraciją, kuri numato steigti „EastInvest“ platformą, kuri leis su Rusija, Baltarusija ir Ukraina besiribojančioms valstybėms sutelkti europines lėšas saugumui ir atsparumui didinti.
Kaip rašė BNS, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad svarbu kuo greičiau pradėti platformos veiklą, numatant tikslinius investicinius sprendimus.
Anot jo, svarbiausia, jog kitoje 2028–2034 metų finansinėje programoje šioms valstybėms būtų numatyta papildoma finansinė parama.
BNS rašė, kad programa leis į Baltijos šalis, Suomiją, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją bei Bulgariją investuoti bent 28 mlrd. eurų privačių ir viešų investicijų.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
