Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį pranešė, kad praėjo 100 dienų nuo jo darbo pradžios, ir jos buvo skirtos sprendimams pagreitinti, kad strateginiai projektai judėtų be delsimo. Apie pasiruošimą grėsmėms iš Rusijos, Kapčiamiesčio poligoną, Vokietijos brigadą – pokalbis su ministru R. Kaunu LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Pone ministre, kai jūs sakote, kad greitinote sprendimų priėmimo spartą, šiandien Vilniuje generolas Benas Hodgesas kalbėjo, kad jis būtent to ir pasigenda Lietuvoje ir apskritai visoje Vakarų Europoje – skubos pojūčio rengiantis galimoms grėsmėms iš Rusijos. Tai kaip čia yra, mes vis dėlto nesame pakankamai greiti?
– Greitiname dar nereiškia, kad pagreitinome. Procesas yra <…> ir iš esmės sutampa su generolo požiūriu, kad mes turime judėti greičiau, turime judėti efektyviau. Tokiu keliu Krašto apsaugos ministerija ir visa krašto apsaugos sistema ir juda.
Tai yra tęstinis procesas, jis dar nėra užbaigtas, mes jį kiekvieną dieną vystome. Ir čia generolui norėčiau tiesiog pažymėti, kad Lietuva ypač skubina nacionalinės divizijos sukūrimą, nes terminas yra paankstintas, rodos, penkeriais metais. [Numatytas – LRT.lt] Vokietijos brigados priėmimas iki 2027 metų; infrastruktūros projektai, kurie šiuo metu vystomi, yra analogo neturintys net ir Europoje; finansavimas, kuris yra skirtas krašto apsaugos sistemai, gynybos poreikiams irgi yra vienas didžiausių NATO. Tai Lietuva daro darbus, skubina procesus, greitina procesus, nes mato realias grėsmes ir toms realioms grėsmėms ruošiamės.
– Gerai, o ar tada jūs turite abejonių dėl sąjungininkų greičio? Nes kalbama ne tik apie mus, lietuvius, bet ir apie visus sąjungininkus. Jeigu dabar jo trūksta, kokia tikimybė, kad viskas pagreitės? Ir tos pačios Rusijos grėsmės atveju, kaip ilgai mums reikėtų laukti tų sąjungininkų? Kažkur skaičiau, kad gali [tekti laukti – LRT.lt] iki kelių savaičių.
– Yra įvairių interpretacijų, bet vėlgi mes šnekame apie NATO planus. NATO planų aš tikrai neturiu teisės atskleisti, bet visą laiką yra koreguojama ir reaguojama į grėsmių pokyčius, nes tai irgi yra dinaminis procesas ir jis yra peržiūrimas.
Šią dieną mes Europoje ir turbūt visame civilizuotame pasaulyje susiduriame su problema, kad gynybos pramonė negeba pagaminti laiku ir reikiamo kiekio. Ta pati oro gynybos sistema, kuri yra kritiškai svarbi bet kuriai šaliai ir ypač dabar svarbi Ukrainai, – mes susiduriame su problema, kad nei raketų, nei pačių sistemų negauname laiku.
Skirtumas nuo Rusijos yra toks, kad Rusija šią dieną geba ir kariauti, ir gaminti daugiau. Tai turbūt tai generolas ir akcentuoja, kad visa Europa, gynybos pramonė turi atsibusti. Mes nesame šiandien tokioje komforto zonoje, kad galėtume investicijas, kurias skiria visos valstybės, tiesiog išdėlioti laike ir gaminti pagal, sakykime, standartinius procesus. Mes turime gebėti greičiau gaminti tai, ko reikia kariuomenėms.
– Tai vienas dalykas – mes turime gebėti greičiau gaminti, o kitas dalykas – vėlgi to paties generolo Hodgeso šiandien Vilniuje pasakyta mintis, kad jam pritrūko didelio masto pratybų, nes neužtenka vien tiktai turėti daug pinigų, reikia dar kažkaip juos panaudoti ir parodyti, kad ruošiesi toms grėsmėms. Netrūksta pratybų?
– Pratyboms reikia vietų, poligonų, mokomųjų teritorijų. Praeitą savaitę Latvijoje atidarytas 25 tūkst. hektarų poligonas, mokomoji teritorija, didžiausia Baltijos valstybėje teritorija. Mes Lietuvoje turime Kapčiamiesčio poligono projektą, kuris irgi yra ypatingos svarbos. Lenkija kuria naujus poligonus, Vokietija atnaujina savo buvusias karines bazes, poligonus. Visos šalys reaguoja kurdamos infrastruktūrą, kuri reikalinga didelio masto, plačioms pratyboms.
Aš lygiai taip pat norėčiau, kad ši infrastruktūra jau būtų sukurta, – taip. Bet, na, realybė tokia, kad finansavimas didėja etapiškai, ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Remiantis finansinėmis eilutėmis, mes gebame dabar kurti tas infrastruktūras, kurios reikalingos plataus masto pratyboms. Kiek aš žinau, 2027 m. Lietuvoje tikrai bus didelio masto pratybos, atliepiančios ne tik mūsų šalies, bet ir regiono poreikius.
– Kad pradėjote kalbėti apie poligonus, tai Kapčiamiesčio poligonas iš tikrųjų yra toks skausmingas klausimas Lietuvoje, nes vietiniai vis dar priešinasi, nepaisant to, kad buvo pažadėtos kompensacijos.
Bet aš noriu grįžti prie šito klausimo dėl to kilusio pasipriešinimo, – kaip jis galėjo toks kilti ir taip atsitikti? Juk buvo akivaizdu, kad Rusija mobilizuos visas pajėgas, kiek tik įmanoma, tokiam atvejui ir kad tai yra ne šiaip paprastas informacinis karas, bet ir akivaizdus hibridinis karas, ir mes jau esame to hibridinio karo apkasuose.
Tai ar Krašto apsaugos ministerija tą neigia? Nes mes tarsi akli kačiukai – mes turėjome numatyti, kad taip bus. Ar jūs neigiate apskritai, kad Rusija mobilizavo savo pajėgas paneigti to poligono vietą ir užkurti tokią karuselę, panaudodama galbūt ir mūsiškius?
– VSD ir kitos tarnybos atlieka savo darbą, netgi feisbukas blokavo per 2 tūkst. netikrų paskyrų.
– Jau po to, kai viskas įvyko.
– Tai vyksta visą laiką. Na, mes esame teisinė valstybė, tą reikia irgi pripažinti, suprasti ir džiaugtis tuo, kad visą laiką yra analizuojamos grėsmės ir ar jos yra realios. Jeigu jos yra realios, tada yra reaguojama. Niekas nieko negali ir neturi teisės kaltinti iš anksto.
Lygiai taip pat, kodėl mes pasirinkome bendravimą viešai, o ne kažkaip slapta eiti prie kiekvienų durų ir atskirai tartis, – tam, kad visa Lietuvos visuomenė, bendruomenė matytų tiek poligono poreikį ir argumentaciją, tiek kad Krašto apsaugos ministerija, kitos ministerijos ir visi politikai dirba skaidriai, atvirai ir rodo, kad mes einame į visuomenę su atsakymais. O tuos atsakymus, kurių galbūt tą dieną neturime, paruošiame ir pateikiame kitą dieną. Girdime bendruomenę.
Be abejo, tada išryškėja pasipriešinimo toks branduoliukas, nedidelis, kuris yra vien tik tam, kad priešintųsi. Tai nėra argumentų trūkumas, tai nėra informacijos trūkumas. Tai yra vien tik tam, kad pasakytų „ne“. Ir mes tą dabar puikiai matome, visa Lietuvos visuomenė mato. O demokratijos pagrindas yra koks, – jeigu dauguma pritaria, tai sprendimas ir yra priimtas.
Šiuo atveju dauguma ir mato, kad tikrai poligono poreikis yra reikalingas, kad bendruomenės poreikiai buvo išgirsti ir sukurti netgi nauji, precedento neturintys kompensavimo mechanizmai, to anksčiau nėra buvę. 77 sodybos, kurios yra mokomojoje teritorijoje, turės galimybę 5-erius metus apsispręsti, ar nori parduoti savo sodybą, ar nenori ir gali likti. Taip kad atliepta daugybė poreikių civilizuotai, dialogo būdu, bendraujant su visuomene. O ta jau mažoji dalis, kuri tiesiog sako „ne“, na, turbūt arba tiesiog negirdi ir nenori girdėti, arba galbūt ir yra kažkokios įtakos.
– Gerai, bet žiūrėkite, toje dalyje, kuri sako „ne“, yra jums brangiausiai kainuojantis sąjungininkas, tai yra vienas iš koalicijos partnerių, kuris kelis kartus keitė nuomonę ir dabar vis tiek sako „ne, mes nebalsuosime, greičiausiai nepalaikysime poligono idėjos Seime, kai bus pavasarį atneštas įstatymas į Seimą“. Ar jūs turite užsitikrinę opozicijos paramą balsais, kad vis dėlto tas projektas būtų priimtas?
– Opozicija ir aš išsakę savo palaikymą, pozicija lygiai taip pat išsako savo palaikymą, yra svyruojantys pozicijos partneriai, kurie vieną dieną pritaria, kitą dieną nebepritaria.
– Tai paskutinis buvo nepritarti. Ar jūs turite kitą informaciją?
– Dar įstatymas nepateiktas, tai dar turime tų dienų. Ir vėjo kryptys keisis per dienas, tai gal ir pozicijos keisis per dienas. Aišku, aš šiek tiek šaržuoju. Visada reikia užduoti klausimus. Jeigu klausimai yra užduodami, pateikiami atsakymai. Atsakymus mes pateikiame. Tai aš tikiu, kad visi politikai, kuriems rūpi Lietuvos saugumas, kurie supranta Lietuvos saugumo poreikius ir kodėl mes investuojame į Lietuvos saugumą, tikrai palaikys visus su saugumu susijusius projektus.
– Jeigu nepalaikytų jūsų koalicijos partneriai, nebalsuotų už poligoną Kapčiamiestyje, ar jūs, ar partija – suprantu, kad jūs vienas gal negalite atsakyti, – bet ar partija yra numačiusi keisti tuomet santykius su jais? Ar vėl bus nutylėta, kaip ne kartą jau nutiko?
– Šiuo atveju reikėtų jau diskusijos su partija.
– Gerai, o jūs pats ką siūlytumėte?
– Aš esu pasakęs ne vieną kartą viešai, kad koalicija reikalinga tam, kad gebėtų priimti sunkius, nepopuliarius ir sudėtingus, bet Lietuvai reikalingus sprendimus. Jeigu koalicija tai geba daryti, vadinasi, yra darbinga ir mes galime dirbti. Jeigu koalicija negeba, tada klausimas, ar tokia koalicija reikalinga.
– Dar noriu jūsų paklausti apie Vokietijos brigadą, nes iš Vokietijos vis ateina tokie ne itin smagūs pranešimai. Tai kariai nelabai nori savanoriškai vykti į Lietuvą, tai dabar buvo pranešta, kad parlamentas sumažino lėšas dronams savo brigadai, kuri turėtų vykti į Lietuvą. Ar jums yra žinoma, kiek sumažėjo ta suma dronams nuo 4 milijardų 300 milijonų – man regis, toks buvo pirminis skaičius, – ir kaip tai atsilieps pirmiausia, aišku, Lietuvai?
– Lietuvai atsiliepimo, kažkokios grėsmės šiuo atveju aš nematau, nes mums svarbiausia, kad Vokietijos brigada būtų su savo technika. Jie puikiai žino, kiek ir kokios technikos jiems, kaip brigadai, reikia. Lygiai taip pat mūsų kariuomenė bendradarbiauja ir mes taip pat žinome, kokius namų darbus turime patys pasiruošti, mes tuo klausimu irgi dirbame.
Noriu patikinti, kad tiek bendraujant su gynybos ministru Pistoriusu, tiek su Vokietijos Bundestago nariais nebuvo indikuota jokia grėsmė, kad reikėtų keisti datą ar jie negebės kažko pristatyti laiku. Ne, tai yra labiau galbūt procedūrinis, procesinis klausimas. Lygiai taip pat yra opozicija Vokietijoje, kurie kelia galbūt kažkokių nuogąstavimų, ir tai yra labiau politikavimas negu realios grėsmės. Šią dieną jokių indikacijų, kad kažkoks projekto atidėjimas ar grėsmė projektui būtų, nėra.
– Pabaikime mūsų pokalbį Ukrainos tema, juolab kad jūs neseniai iš jos grįžote, per ketvirtąsias karo metines ten buvote. Pradėjome nuo to, kad daug kalbų iš tikrųjų, procesas lėčiau vyksta, ir ta tokia „Norinčiųjų koalicija“ irgi kartais atrodo kaip neįgaliųjų koalicija. Ar negalėtų būti, pavyzdžiui, kad ir jūs galėtumėte būti iniciatorius, ir Lietuva tuo pačiu, tokios moralinės koalicijos, kurioje būtų Baltijos ir Skandinavijos šalys? Ir jie kaip pavyzdį, kad kalbos gali virsti darbais, nusiųstų bent kažkokį eskadroną į Ukrainą?
– Kiekvienas klausimas yra ir apie politinį sprendimą, ir apie nacionalinio saugumo sprendimą. Aš manau, kad norinčiųjų koalicijos formatas yra labai platus. Tai yra ir privalumas, ir šiokia tokia grėsmė. Privalumas yra tai, kad tai daug šalių, kurios turi savo kovines parengtis, galimybes ir mes kartu, kaip didesnė jėga, galime dalyvauti. Jeigu veiktume pavieniui, Rusija tada laimėtų. Mes turime laimėti bendrai, kartu ir tą padarysime.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
