Sausio 15-ąją, ketvirtadienį, Trakų Galvės ežere nuskendo 36-erių Nhat Nam kovos menų treneris Adomas Miklys. Pranešama, kad vyras užsiėmė nardymu po ledu, kurio metu turėjo vienoje eketėje panerti, o kitoje išnerti. Deja, panėręs po vandeniu jis daugiau nebeišniro.
Netikėta ir skaudi žinia sukrėtė visą kovos menų bendruomenę, o kiekvienam, norinčiam pasimėgauti žiemiškomis pramogomis, priminė, kad nepaisant pasitikėjimo savimi ir drąsos, saugumas turėtų būti prioritetas.
Plačiau apie saugų nardymą po vandeniu žiemą, tam reikalingą techniką ir esmines nardymo taisykles naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo „Diving Lithuania“ nardymo centro įkūrėjas, nardymo instruktorius Manvydas Klumbys.
Зміст
Vakarykštės tragedijos galima priežastis – netinkamas pasiruošimas
Pirmiausia, instruktorius M. Klumbys paaiškino, kad su vakarykščiu įvykiu Trakų Galvės ežere jau yra susipažinęs, o nuskendęs A. Miklys nebuvo jų nardymo komandos narys.
Pasak jo, kiek teko skaityti informacijos naujienų portaluose, apžiūrėti nuotraukas ir pasikalbėti su Trakuose buvusiais žmonėmis – pasiruošimas šiam nardymui tarp ekečių nebuvo tinkamas.
„Čia turbūt buvo nardyta be jokių įrangų, be nieko, žinau tik tiek, kad buvo apsirengęs šlapiu hidrokostiumu, buvo bandyta pranerti tarp dviejų ekečių – iš vienos į kitą“, – pasakojo jis.
Tam, kad tokių nelaimių mažėtų, o norintieji pažinti vandens telkinių platybes žiemos metu turėtų šansą tai padaryti saugiai, šiuo metu pašnekovas su savo komanda rengia poledinio nardymo kursą.
Anot jo, bendrai žmogui yra svarbu žinoti, kaip tai daryti saugiai, su tinkama technika ir tinkamu pasiruošimu, mat kitu atveju – nuo nelaimės skiria vos žingsnis.
„Mes norime šviesti žmones, nes nardymas žiemos metu, iš esmės, yra priskiriamas prie ekstremalių hobių ir jam reikia labai stipriai pasiruošti.
Tai reiškia, kad žmogus negali tiesiog sugalvoti žiemos metu panardyti su nardymo įranga ar be jos. Mokytis žiemą nesigauna“, – paaiškino specialistas.
Pasak jo, vien tam, kad žmogus galėtų gauti prieigą prie šių kursų, yra keliami reikalavimai – bent 30 ankstesnių panėrimų, nuosava įranga, su kuria žmogus susipažinęs, sausas kostiumas bei pažengusio naro sertifikatas.
Visa tai skirta nardymui su įranga. Taip pat yra kita šaka – poledinis freediving (liet. – nardymas be įrangos), kuriam reikalingas atskiras, dar didesnį saugumą užtikrinantis kursas.
Pagrindinės saugaus nardymo taisyklės ir įranga
Nardymo centro įkūrėjas taip pat pokalbio metu išdėstė, kokia įranga yra reikalinga kiekvienam, pasirinkusiam išmėginti nardymą po vandeniu su deguonimi.
Pirmiausia, jis prakalbo apie tinkamą eketės iškirtimą. Pasak jo, tai vienas iš esminių punktų, kuris padeda po vandeniu panirusiam narui lengviau surasti kelią į sausumą.
„Tu turi taip padaryti eketes, kad jos nebūtų galima praleisti pro akis. Ji turi būti tikrai didelė, o ką aš mačiau vakar, Trakuose, tai eketė buvo apvalios formos ir labai maža. Įsivaizduokite, kaip sunku tokią eketę pamatyti iš apačios.
Jeigu eketė būtų trikampio formos 3×3 m, tai daugiau šviesos patektų po vandeniu ir narui būtų žymiai lengviau pamatyti. Čia yra prevencija, paruošimas eketės, ko mokomasi per kursus“, – pirmąjį punktą įvardijo jis.
Kitas aptartas punktas apėmė įrangos niuansus. Labai svarbus aspektas yra tinkama polipropileno virvė, kuri, anot pašnekovo, turi būti bent 8–10 mm storio.
Jis aiškino, kad šios virvės pasirenkamos vien dėl to, kad po vandeniu neskęsta, narui nėra grėsmės įsipainioti į objektus, esančius po vandeniu.
„Svarbu, kad ji būtų labai gerai pritvirtinta. Kaip čia vakar buvo, kad ta virvė sugebėjo atsirišti – čia yra aiškus ženklas, kad kažkur buvo labai stipriai sulaužytos taisyklės ir visai nesvarbu, žmogus nardo su kvėpavimo įranga ar be jos.
Ji turėtų būti ant kažkokio diržo per juosmenį pritvirtinta taip, kad tu traukdamas žmogų iš eketės jį gebėtum ištraukti, ji neišsinertų. Jeigu, šiuo atveju, ji išsimovė, nutrūko, vadinasi kažkas, kas ją tvirtino, blogai tai padarė. Ta virvė labai svarbus dalykas, kitas žmogus su ja komunikuoja“, – sakė M. Klumbys.
Trečiasis punktas, kuriam dėmesio skyrė nardymo centro instruktorius, buvo kostiumo pasirinkimas. Pasak jo, pasirinkus per ploną kostiumą naras po vandeniu gali sušalti.
„Žiemos metu taip pat reikalingas atviros poros šlapio tipo kostiumas. Labai svarbu, kad jis būtų storas. Nors kostiumas sunkiai užsimauna, bet puikiai priglunda prie kūno.
Pamenu, kai sportininkas Suomijoje siekė tolimiausio plaukimo tarp ekečių rekordo, tai jis naudojo tokį storesnį kostiumą.
Jeigu naudojamas 3–5 mm storio kostiumas, jis per plonas šitam darbui. 5–8 mm kostiumas jau yra tinkamas, mat, kitu atveju, žmogus gali greitai sušalti“, – pabrėžė jis.
Polediniam nardymui – bent 5 žmonių komanda
Kalbant apie atvejį Galvės ežere, naujienų portalui delfi.lt Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Egidijus Ščerbavičius kalbėdamas apie virvės pritvirtinimą užsiminė, kad įvykio vietoje buvo dar trys narai: „Tie trys ant ledo likę nardytojai teigė, kad virvė buvo pririšta.“
Vis tik stebėdamas freediving praktikas užsienyje, M. Klumbys pasakojo, kad tiek nardymui su įranga, tiek be jos, dažniausiai šiame procese dalyvauja ne vienas žmogus, o dar papildomi keturi žmonės, mat pasiruošimas nardymui tarp ekečių – itin kruopštus.
„Iš principo, komandiškai tai sudėtingas procesas, nes turi turėti bent porą žmonių paviršiuje, bent porą po vandeniu, kad viskas vyktų saugiai, o jeigu tai yra du-trys žmonės – vieni laiko virvę, kitas neria, o dar virvė uždėta bet kaip – tai vieną kartą pranersi, antrą pranersi, o trečią gali nepasisekti.
Nardyme tu gali gerai pažinoti ežerą, nerti be virvės, tikėtis, kad grįši – jo, gal vieną kartą ir grįši, bet kažkurį nebegrįši.
Studentams visada sakau, kad nardymas po ledu gali būti saugus, kai darai viską tinkamai. Visgi, jeigu imsi taisykles nuiminėti, nenaudoti virvės, mažinti komandą, tada jau gali būti pavojinga“, – įspėjo specialistas.
M. Klumbys taip pat nurodė, kad neretai nardant tarp ekečių tarp šių yra nutiesiamas lynas, kuris padeda narui nenuplaukti į šoną, pasiekti savo tikslą. Anot jo, tuo metu dažnai žmonės po vandeniu yra užsimerkę, tad lynas yra pagalbinė priemonė plaukti tiesiai ir iškilti kitoje eketėje.
Kitais atvejais yra naudojamos vėliavėlės, didesni šviesos šaltiniai, nukreipti į vandenį, kad naras surastų kitą eketę.
„Apskritai, pirmas žingsnis yra kreiptis į freediving instruktorių, kurio mokymai prasideda baseine, tada po baseino komanda važiuoja į kokį gilesnį telkinį panardyti ir tu būtinai pradedi tuo užsiimti vasarą. Ir tai neužtenka, kad tu gerai nardai vasaros metu.
Aš, pavyzdžiui, po ledu be įrangos gyvenime turbūt nelįsčiau, nes turi treniruotis geromis sąlygomis, o kai ateina laikas nardymui po ledu – eiti dar papildomą kursą, skirtą konkrečiai tam dalykui, jeigu toks išvis yra Lietuvoje.
Jeigu tokio kurso nėra, turi gerai apmąstyti, kokią komandą surinkti, kokias virves rinktis, kad visa tai būtų padaryta tinkamai ir saugiai, kad nebūtų jokių šansų, kad žmogus va taip pasimestų“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį jis.
Tragedija Galvės ežere
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad ketvirtadienio popietę Galvės ežere po ledu paniro žmogus, kuris į paviršių taip ir nebeišniro. Kūno ieškota daugiau kaip valandą.
15.30 val. patvirtinta, kad kūnas rastas. Žmogaus po ledu buvo ieškoma su specialia technika. Buvo atvykę ugniagesiai, medikai.
Paaiškėjo, kad buvo išpjautos 3 eketės ir žmonės turėdavo panerti vienoje vietoje, o išnerti kitoje. Nelaimė nutiko, kai atsirišo apsauginė virvė, o žmogus, tikėtina, neberado kur išnirti į paviršių.
„Buvo išpjautos trys eketės, tarp ekečių penkių – septynių metrų atstumas ir žmonės įnerdavo vienoje eketėje ir turėdavo išnerti kitoje eketėje. Jie neturėjo jokių kvėpavimo priemonių, tik sulaikę kvėpavimą turėdavo įnerti ir išnerti.
Kartu buvę žmonės teigia, kad atsirišo saugos virvė, kuri buvo ant žmogaus užrišta“, – sakė Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Egidijus Ščerbavičius.
Paaiškėjo nuskendusio vyro tapatybė
Taip pat anksčiau naujienų portalas tv3.lt pranešė, kad apie tragediją socialiniuose tinkluose prakalbo Lietuvos Nhat Nam federacija, paviešinę nuskendusio vyro tapatybę.
„Šiandien iš gyvenimo išėjo buvęs Nhat Nam treneris Adomas Miklys – jis tragiškai nuskendo Trakuose. Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir visiems, kurie jį pažinojo“, – buvo rašoma pranešime.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
