Šeimos medicinos kasdienybė sparčiai keičiasi: pacientai ateina su išankstinėmis išvadomis, informacija iš socialinių tinklų ar dirbtinio intelekto, o sveikatingumo tendencijos ir mokslu nepagrįsti įsitikinimai dar labiau formuoja jų lūkesčius. Kaip šeimos gydytojas sugeba atsilaikyti prieš informacijos perteklių, kokią vietą užima pasitikėjimas bei edukacija ir kaip keičiasi gydytojo vaidmuo nuolat besikeičiančioje skaitmeninėje sveikatos kultūroje – apie tai pasakoja ilgametė šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė ir visuomenės edukatorė Jurga Dūdienė.
Laidos autoriai – šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir gyvensenos medicinos ekspertas Tomas Vaičiūnas – sutinka, kad šeimos gydytojai šiandien dirba vis labiau skaitmenizuotoje aplinkoje. Pacientai į kabinetą dažnai ateina jau turėdami informacijos: perskaitę patarimus socialiniuose tinkluose ar pasinaudoję dirbtinio intelekto įrankiais. Tai keičia ne tik jų lūkesčius, bet ir patį gydytojo vaidmenį.
Kaip pastebi J. Dūdienė, nors iš šalies gali atrodyti, kad šeimos medicina apima tik paprastesnius atvejus, realybė yra kur kas sudėtingesnė.
„Šeimos medicina iš tiesų apima apie 80 proc. dažniausių sutrikimų, kurie ir sudaro didžiąją dalį žmogaus gyvenimo problemų. Tik apie 20 proc. yra gilesni ir siauresni atvejai, su kuriais susiduriama tiek šeimos gydytojo kabinete, tiek gyvenime. Dėl to gal kartais atrodo, kad susiduriame su banaliais dalykais, apie kuriuos galima pasiskaityti internete“, – sako ji.
Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad technologijos negali pakeisti esminių medicinos elementų. „Dirbtinis intelektas normalios apžiūros nepadarys. Ir dar svarbiau – jis nepakeis tiesioginio paprasto žmogiško dėmesio, šilto pokalbio ir nuraminimo, kurio pacientams dažnai labiausiai reikia“, – teigia J. Dūdienė.
Perteklinė biurokratija
T. Vaičiūnas pabrėžia, kad šeimos gydytojo vaidmuo sveikatos sistemoje yra labai svarbus. Būtent ši grandis turi įvertinti didžiąją dalį visų pirminių pacientų skundų ir taip mažinti brangesnių paslaugų poreikį.
Kaip pastebi mokslininkas, šeimos gydytojams priskiriama daugiau nei šimtas skirtingų ligų ir būklių, todėl jų kompetencijų ribos yra gerokai platesnės, nei dažnai manoma.
Tam pritaria ir J. Dūdienė: „Mes turime kompetencijų diagnozuoti bei išspręsti dalį problemų. Svarbiausia – atpažinti, kada galime spręsti patys, o kada jau reikia siųsti pas specialistus, ir tai yra nemaža dalis mūsų darbo.“
Pašnekovai atkreipia dėmesį ir į visuomenėje susiformavusį skeptišką požiūrį į šeimos gydytojus, kuris, pasak J. Dūdienės, yra sisteminės problemos pasekmė. Viena biurokratinių kliūčių – perteklinis siuntimų rašymas.
„Sakoma, kad per daug rašome siuntimų, bet pati sistema sukurta taip, kad be jų pacientui neapmokamos antro lygio konsultacijos. Taip jis vaikomas pirmyn atgal tarp gydymo įstaigų vien dėl siuntimo, o mes atimame laiką iš sergančio žmogaus“, – aiškina šeimos gydytoja.
Ji taip pat kritikuoja perteklinę biurokratiją, susijusią su įvairiomis pažymomis, kurių, kaip nurodo medikė, gausu ir kitose pasaulio šalyse.
„Jeigu nori mokytis ar dalyvauti veikloje, dažnai reikia šeimos gydytojo pažymos, kad esi sveikas. Tai absurdas. Juk sveikata pirmiausia yra paties žmogaus atsakomybė“, – kalba J. Dūdienė.
Augantis pasitikėjimas
J. Dūdienė vis dėlto išskiria ne tik problemas, bet ir augantį pacientų pasitikėjimą šeimos medicina.
„Aš tą pasitikėjimą matau, stebiu ir jaučiu. Jis ateina per atliktą darbą“, – sako ji.
Šeimos gydytoja prisimena ir situacijas, kai pacientų nerimas būna gerokai didesnis nei reali grėsmė. Pavyzdžiui, išsigandusi pacientė, užčiuopusi guzelį, kuris pasirodė esąs paprasčiausia votis. Tokiais atvejais, anot jos, didžiausią vertę sukuria ne sudėtingi tyrimai, o paprastas paaiškinimas.
„Kartais užtenka nuraminimo. Nors reikia įdėti pastangų paaiškinti, kad, pavyzdžiui, dėl viruso antibiotikų nereikia, bet žmogus išeina be recepto ir be jo sveiksta“, – teigia ji.
Šeimos gydytojų darbas apima ir svarbias prevencines programas, kurios pacientams dažnai prieinamos arčiausiai namų. „Šeimos medicinoje turime penkias profilaktines prevencines programas, kurias šalia gyvenančiam pacientui galime atlikti. Pavyzdžiui, imame gimdos kaklelio tepinėlius“, – aiškina J. Dūdienė.
Kaip pastebi I. Klėjus, kartais susiformuoja įsitikinimas, kad net ir nedidelę problemą turi spręsti aukščiausio lygio specialistas. Tai kelia papildomų iššūkių šeimos gydytojams, kuriems tenka ne tik gydyti, bet ir edukuoti pacientus.
„Labai daug darbo reikia įdėti, kad pacientui paaiškintum: tai nedidelė problema, kurią galima išspręsti čia ir dabar, ir nebūtina laukti trijų mėnesių – ją galima sutvarkyti per 15–20 minučių“, – teigia jis.
„Jaučiuosi kaip paciento ambasadorė“
Pati J. Dūdienė savo vaidmenį apibrėžia plačiau nei tik kaip medicininę funkciją. „Aš jaučiuosi kaip paciento ambasadorė. Nebijau to žodžio – kartais ir vadybininkė, nes žmogui susigaudyti sveikatos sistemoje yra tikrai sudėtinga“, – sako ji.
Anot pašnekovės, šeimos gydytojas dažnai tampa ir tarpininku tarp paciento bei specialistų. „Aš dar sakau, kad esu vertėja. Žmonės grįžta iš antro ar trečio lygio specialistų, kur tempas didžiulis, ir ne visada viskas aišku. Sudėtingą problemą mes toliau rutuliojame, kad žmogus suprastų, kokias konsultacijas ar tyrimus gavo, ką jie reiškia ir kas bus toliau“, – aiškina J. Dūdienė.
Ji pabrėžia, kad kokybiškam darbui būtinas laikas, todėl vizitus verta paskirstyti, o ne spręsti kelias problemas vieno vizito metu.
„Ko labiausiai norisi man, kaip šeimos gydytojai, tai turėti pakankamai laiko susipažinti su paciento istorija. Tą prabangą galime ir netgi privalome susikurti, nes mes turime galimybę“, – sako J. Dūdienė.
Nors J. Dūdienė juokauja nepriklausanti dirbtinio intelekto kartai, ji sako aiškiai matanti skirtumus tarp pacientų grupių.
Pasak gydytojos, būtent tarp jaunesnių pacientų ryškesnis su informacijos pertekliumi susijęs nerimas. „Jų nerimo lygis… atsiranda net hipochondrinių būsenų, kai nerimas sukelia įvairius kūno pojūčius, o tada pradedama įtarti visokias ligas. Atmetus organinę patologiją, vis tiek tenka grįžti prie psichoemocinės būklės“, – pasakoja ji.
Vis dėlto ji mato ir informacijos pasiekiamumo naudą, ypač kai pacientai ateina pasiruošę. „Kartais net pamokau, kaip formuluoti klausimus dirbtiniam intelektui. Jei žmogus ateina su sąrašu, yra pasiruošęs, aš tai vertinu labai gerai“, – sako J. Dūdienė.
Anot jos, tai leidžia efektyviau struktūruoti konsultaciją ir kartu nuraminti pacientą. „Tada gali įsivertinti, kur galbūt dirbtinis intelektas perdėjo, kokių tyrimų iš tikrųjų reikia. Galime palyginti ir kartais net žaismingai pasižiūrėti“, – paaiškina gydytoja.
Ji taip pat juokauja, kad kartais jaučia kitą šio reiškinio pusę. „Kartais toks iššūkis, kad mane tikrina. Tai reikalauja koncentracijos ir dėmesio stabilizavimo“, – pripažįsta J. Dūdienė.
Svarbi ir socialinė aplinka
Socialiniuose tinkluose plintant ilgaamžiškumo, maisto papildų ir įvairių sveikatos guru kultūrai, šeimos gydytojams vis dažniau tenka susidurti su pacientais, kurie atsineša ne tik klausimų, bet ir tvirtus įsitikinimus.
Kaip pastebi I. Klėjus, kartais žmonės patys pradeda vartoti įvairius preparatus, net nesuprasdami jų sudėties ar poveikio. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti ir placebo efektas.
„Placebo poveikis tikrai veikia. Mes galime patys sau sukelti šalutinius efektus – tokia yra mūsų psichologija“, – sako J. Dūdienė.
Anot jos, būtent dėl to šeimos medicinoje itin svarbus holistinis požiūris į žmogų. „Reikia visapusiškai žiūrėti. Negali atskirti žmogaus kūno nuo jo socialinės aplinkos – visa tai jį veikia. Todėl reikia su žmogumi kalbėtis ir apie emocinį foną“, – pabrėžia gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad kartais paprasčiausi sprendimai gali būti ne mažiau veiksmingi nei populiarūs preparatai. „Liaudiški patarimai, tarkime, arbata su citrina, imbieru ir medumi peršalus, kartais yra saugesni nei vaistų perdozavimas“, – aiškina ji.
Pasak gydytojos, organizmas dažnai pats susidoroja su lengvesniais negalavimais, todėl svarbu ne tik gydyti, bet ir edukuoti pacientus.
Atsakomybė – mūsų pačių rankose
Kalbėdama apie augančius pacientų lūkesčius, J. Dūdienė pabrėžia atsakomybės pasidalijimo svarbą.
„Aš, kaip gydytoja, galiu priimti paciento lūkestį, bet būsiu tik patarėja. Galime sudaryti ištyrimo planą, įvertinti būklę, bet visa atsakomybė – mūsų pačių rankose“, – sako ji.
Anot gydytojos, didžiausia problema – tikėjimasis greito sprendimo vietoje ilgalaikių įpročių. „Žmonės kartais tikisi: „Padarykite už mane, daktare.“ Bet sveikata yra kasdienių pasirinkimų rezultatas – judėjimas, mityba, miegas, vanduo, streso valdymas. To už žmogų niekas nepadarys“, – pabrėžia ji.
Pasak J. Dūdienės, sveikos gyvensenos įpročius reikia formuoti kuo anksčiau. „Iki 50-ies išeikvojame savo kūną ir tik tuomet pradedame susiimti. Ilgaamžiškumą reikia rinktis nuo vaikystės“, – teigia ji.
Telemedicinos potencialas
Kalbėdama apie ateitį, J. Dūdienė pabrėžia, kad šeimos gydytojo vaidmuo plėsis, tačiau tam reikės nuolatinio prisitaikymo. Didžiausias iššūkis, anot jos, laukia tų gydytojų, kurie vengs naujovių ir technologijų, nes būtent jos tampa svarbia kasdienio darbo dalimi.
„Iššūkis bus tiems, kurie nenori mokytis ar galvoja, kad jiems to nereikės. Reikės – ir tai yra didelė pagalba mums“, – sako ji.
Anot šeimos gydytojos, ypač didelį potencialą turi telemedicina, kuri ateityje leis užtikrinti greitesnę ir prieinamesnę diagnostiką ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Ji gali padėti anksčiau pastebėti ligas ir laiku nukreipti pacientus pas specialistus.
„Mes jau dabar vystome teledermatologiją ir teleoftalmologiją. Pavyzdžiui, galime anksti pastebėti akių dugno pokyčius sergant cukriniu diabetu. Lietuvoje tik apie penktadalis antrojo tipo diabeto pacientų reguliariai pasiekia oftalmologą, o teleoftalmologijos būdu galime atlikti aukštos raiškos tyrimus, pasikonsultuoti su specialistu ir prireikus paskatinti pacientą kreiptis toliau“, – aiškina J. Dūdienė.
Pasak J. Dūdienės, šeimos gydytojų vis dažniau taikomi telemedicinos sprendimai leidžia pacientams greitai gauti pirminį ištyrimą ir specialistų konsultacijas, o tai ypač aktualu srityse, kur anksčiau tekdavo laukti mėnesius, pavyzdžiui, dermatologijoje.
Ji pabrėžia, kad tokia sistema priartina paslaugas prie paciento, nesvarbu, ar jis gyvena didmiestyje, ar mažame miestelyje.
„Šeimos medicinos siekis, kad ten, kur gyveni, galėtum gauti kokybišką, vienodą paslaugą“, – apibendrina pašnekovė.
Parengė Ignas Ramanauskas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
